Į Lietuvos mokyklas turi grįžti politika - domėjimasis viešuoju gyvenimu ir respublikos reikalais, mano pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtuose Meilės Lukšienės skaitymuose, skirtuose švietimo strategijai atnaujinti, D. Kuolys kalbėjo, kad šiuo metu mokyklai nelabai sekasi auginti, brandinti laisvą visuomenę ir demokratinę valstybę.
© Corbis/Scanpix

Po renginio D. Kuolys atsakė į DELFI klausimus.

- Kodėl pranešime konstatavote, kad mokykla atitolo nuo valstybės?

- Turėjau omenyje pamatinę daktarės M. Lukšienės tezę – mokykla turi padėti auginti, brandinti laisvą visuomenę ir laisvą demokratinę valstybę, laisvų piliečių sąjungą, politinę bendruomenę. Šiuo metu tai švietimui nelabai sekasi, nes švietimas gerokai izoliuotas nuo viešosios erdvės.

Akcentavau dalykus, kuriuos lietuviams dar Žanas Žakas Ruso sakė: švietimas neatliks savo paskirties, neugdys visuomenės, jeigu viešojoje erdvėje, viešajame visuomenės gyvenime nebus ginamos švietimui svarbios vertybės, idėjos, nuostatos.

D.Kuolys: į mokyklas reikėtų grąžinti politiką
Darius Kuolys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

O Lietuvos viešoji erdvė tų pilietinei visuomenei svarbių vertybių ir principų, vis dėlto, iki galo negina. Kaip sakė Ž. Ž. Ruso, jei valstybė vertina žmogų pagal jo galią, pagal jo turtą, bet ne pagal jo nuopelnus bendram reikalui, ne pagal jo talentus, gabumus, tarytum žmogus auga prisitaikėlis. Laisvam žmogui nėra didelių pasirinkimų tokioje valstybėje.

Jei lojalumo, tarnavimo laisvai respublikai idealai neginami viešojoje erdvėje, mokykla atsiduria bejėgiškoje padėtyje.

- Užsiminėte, kad tokiu atveju ugdome jaunimą emigracijai...

- Mes jaunimui perteikiame demokratinius idealus, bet su Lietuvos tikrove tie idealai nesukimba. Tikrovė yra gerokai nutolusi nuo tų idealų. Tada jaunimas labiau linksta į idealus atitinkančią tikrovę – Airijos, Didžiosios Britanijos, JAV. Šiuo atveju turėtume galvoti, ką daryti – ugdyti kritišką jaunimo santykį su šia tikrove, ugdyti santykį, kuris jaunimui teiktų galių keisti tikrovę, o ne prisitaikyti prie jos.

Čia Lietuvos švietimas gauna papildomų uždavinių. Nes Vakarų švietimas turi išmokyti jaunimą prisitaikyti prie demokratinės tikrovės, prie visuomenėje egzistuojančių taisyklių. Lietuvos jaunimas, jei norime, kad gyventų prasmingą gyvenimą čia, turi mokytis transformuoti esamą tikrovę pagal laisvos demokratijos idealus.

- Ką turėjote omenyje teigdamas, kad į mokyklas reikia sugrąžinti politiką?

- Kalbu apie politiką plačiąja prasme. Ne galios žaidimus, politines partijas ir jų veikimą mokykloje, bet iš viso politinį elgesį – domėjimąsi viešuoju gyvenimu ir respublikos reikalais. Mokykla negali užsidaryti nuo bendrų, nuo respublikos reikalų.

Politika visų pirma – moralinės socialinės tvarkos kūrimas. Ne kova dėl valdžios, kaip mus Marksas su Leninu mokė. Dalyvaudama politikoje visuomenė, laisva tauta kuria savo gyvenimo tvarką, nusibrėžia savo gyvenimo principus. Mokykla turi mokyti šitai daryti mažoje bendruomenėje. Sakyčiau, Lietuvos mokyklos turi būti kaip mažosios respublikos, kuriose vaikai, jaunimas išmoksta kartu svarstyti bendrus dalykus.

Pavyzdžiui, projektuojant Lietuvos švietimą dar 1990, 1991 m. buvo diegiama laisvos, savarankiškos mokyklos samprata – mokykla turi būti laisva bendruomenė, kuriai vadovas atsiskaitys ir kaip leidžiami finansai. Siekta, kad mokiniai spręstų, kokie pagrindiniai bendruomenės prioritetai, uždaviniai, dalyvautų priimant taisykles ir jų laikytųsi. Tai – pagrindinis respublikos principas.

Tačiau šiandien labai dažnai bijome laisvės ir siauriname laisvės zonas. Net universitetų laisvės bijome, kas nuo Viduramžių buvo universitetų esmė.

- Tačiau juk mokyklose mokoma pilietinės visuomenės pagrindų, politologijos, etikos, yra pilietiškų mokytojų. Ar to maža?

- Aš nedramatizuoju situacijos ir nekeliu ultimatumo. Iš tikrųjų, viso to yra ir daug padaryta, kad į mokyklas ateitų pilietinis ugdymas, kita. Bet viso to negana – kad ugdytume savarankišką tautą, šiandien vien teorinių žinių nepakanka. Geros teorinės žinios nesukimba su šiandienos tikrove, kuri yra pokomunistinė tikrovė, kur nėra tobulai veikianti demokratija.

Reikia toliau tobulinti tai, kas yra daroma. Kai kur reikia sugrįžti prie pirminių švietimo pertvarkos idėjų, brandintų dar 1988-1990 m.

- Sakėte, kad Norvegijos mokyklose užsiimama charakterio ugdymu. Ar to reikia ir Lietuvoje?

- To reikia. Laisvė yra iššūkis. Laisvė ne tik gėrybė, dovana, bet ir didelė našta. Laisvas gyvenimas reikalauja žmogaus pasirengimo – savarankiško individo, kuris gali prisiimti atsakomybę už savarankiškus sprendimus, dalyvauti kolektyviniuose sprendimuose. Tai – kur kas didesnė našta, nei būti ištikimu valdiniu. Būti doru, laisvu piliečiu daug sunkiau negu pavaldiniu.

Dėl to laisvas pilietis turi turėti tvirtą charakterį, turi turėti pilietinės drąsos – kad priimtų savarankiškus sprendimus, galėtų savo nuomonę ginti net tada, kai jam nenaudinga. Jeigu jis bus prisitaikėlis, jis tegalės būti valdiniu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (20)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (34)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (1)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (6)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (86)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (467)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (17)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (2)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (22)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Tūkstančius svarų išleidusi mamytė išpildė savo svajonę – virto „gyva sekso lėlyte“ (17)

Viena dviejų vaikų motina išleido daugiau kaip 10 tūkst. svarų (10,9 tūkst. eurų), kad...