D.Grybauskaitė išrašė velnių DP ministrui D.Pavalkiuiatnaujinta 10.10

 (338)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo Darbo partijos deleguotą švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį dėl jo pasirašyto įsakymo, palengvinusio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams.
D.Grybauskaitė išrašė velnių DP ministrui D.Pavalkiui
© DELFI

Ministras teigia, kad šį pavasarį palengvintas egzaminas įvyks, tačiau vėliau „įsakymo galiojimas bus ribojamas“.

„Prezidentė atkreipė dėmesį, kad skirtingos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių bendrijų vaikams, kurie pasirinko mokytis lietuviškose mokyklose. Lietuva visada buvo daugiatautė, tokia ir išliks. Visi yra Lietuvos piliečiai, todėl jokių privilegijų niekam neturi būti. Visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, kaip ir numato Konstitucija. Tokia yra principinė prezidentės nuostata“, - po susitikimo komentavo prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Pasak jos, D. Grybauskaitė mano, kad Rytų Lietuvos piliečiai negali būti prasčiau išsilavinę nei visi kiti Lietuvos žmonės, o lietuvių kalba neturi tapti derybų ar politinių susitarimų objektu. D. Ulbinaitė pabrėžė, kad savo nuomonę šalies vadovė išsakė sulaukusi 18 tūkst. Lietuvos piliečių, taip pat Rytų Lietuvos mokytojų, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ ir kitų organizacijų pasipiktinimo.

„Lietuvių kalba neturi tapti jokių derybų ar politinių susitarimų objektu“, - teigė atstovė spaudai, netiesiogiai primindama, kad ministro įsakymas buvo pasirašytas dėl koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) spaudimo.

Kaip žinoma, valdančią koaliciją sudaro socialdemokratai, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei LLRA.

D.Pavalkis nekomentuoja, ar jam patinka jo įsakymas

Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis po susitikimo buvo ne itin konkretus. Politikas aiškina, kad palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas šį pavasarį įvyks, tačiau vėliau esą bus analizuojami jo rezultatai.

„Iš tikrųjų, problemų yra. Rytų Lietuvoje jos gal ryškesnės, tačiau visoje švietimo sistemoje turime problemų. Tas įsakymas yra pasirašytas – kiek jis man patinka, kiek nepatinka, aš komentuoti nesiimsiu. Tačiau ką pažadėjau prezidentei, tai po egzamino rezultatų, kai bus pagal šitą tvarką išlaikytas egzaminas, pristatyti rezultatus. Aš manau, kad mes šio įsakymo galiojimą ribosime“, - teigė D. Pavalkis.

„Aš supratau, ką nori pasakyti prezidentė, manau, ji įsiklausė, ką sakiau aš“, - pridūrė ministras.

Klausiamas, ką reiškia „riboti įskaymo galiojimą“, D. Pavakis aiškino, kad tai susiję su svarstymais, kiek laiko jo įsakymas turi galioti.

„Aš negaliu iš karto prižadėti, kad mes tikrai tą įsakymą peržiūrėsime, keisime ar stabdysime, aš sakau, kad mes peržiūrėsime egzaminų rodiklius. Tačiau principinė nuostata yra, kad lietuvių kalbos egzaminą visi Lietuvos piliečiai laikytų tokį patį“, - sakė D. Pavalkis.

Paprašytas patikslinti, kada lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturintams nebebus palengvintas, ministras teigė, kad realiai įsakymas skirtas šio pavasario egzaminui.

„Jis yra iki šio egzamino. Tą žino LLRA, ir visi kiti. Po egzamino mes su egzaminų centru peržiūrėsime šito pagal naują tvarką laikomo egzamino rezultatus“, - sakė D. Pavalkis, pridūręs, kad egzamino rezultatai gali būti tokie, kad iškreips visą sistemą.

„Pavojus šito pasirašyto įsakymas tas, kad gali kristi bendras lietuvių kalbos mokėjimo lygis. Ir prezidentė šitą problemą akcentavo“, - sakė ministras.

Pasidavė LLRA spaudimui

DELFI primena, kad valdančioji koalicija nusileido LLRA reikalavimui ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams lietuvių kalbos egzamine įvedė dar daugiau nuolaidų nei buvo žadėta.

Nuspręsta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių.

Tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista egzamino darbe padaryti daugiau kalbos klaidų. Nors rašinio apimtis sumažinta 100 žodžių, leistinų klaidų skaičius paliktas toks pat.

Dėl švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo atsisakoma vienodo lietuvių kalbos egzamino, Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), bet teismas savo verdiktą pateikti žadėjo jau pasibaigus egzaminų sesijai – iki liepos mėnesio vidurio.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Mokytoja ekspertė įvertino 38 balus gavusio abituriento rašinį (207)

Praėjusią savaitę į DELFI kreipęsis abiturientas sakė esąs nusivylęs gautu 38 balų įvertinimu. Tačiau rašinį perskaičiusi lietuvių kalbos mokytoja ekspertė mano, kad jaunuolis gavo netgi per daug.

Skelbia juodąjį sąrašą: specialybės, nepritraukusios nė vieno studento (474)

Šeštadienį paskelbti priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai atskleidė karčią realybę – 82 siūlytos studijų programos nepritraukė nė vieno studento.

Sumažėjus studentų, VU ketina prisivilioti užsieniečių (44)

Sumažėjus studijuoti aukštosiose mokyklose norinčių ir pakviestųjų, universitetai kuria planus, kaip prisivilioti studentų iš kitų šalių, pavyzdžiui Lotynų Amerikos ar Indijos bei rytų - Ukrainos ir Baltarusijos.

Sostinės darželiuose ir mokyklų priešmokyklinėse grupėse liko 700 vietų (17)

Eilėje į Vilniaus miesto darželius laukiantys tėvai kviečiami peržiūrėti laisvų vietų sąrašą įvairiuose sostinės lopšeliuose-darželiuose bei mokyklose, kuriose įsikūrusios priešmokyklinukų grupės.

Ekspertai: mokslo ir studijų srityse atsiliekame nuo latvių bei estų (19)

Lietuvoje studijuoja tik jauni, vos mokyklas baigę jaunuoliai – nėra tradicijos mokytis visą gyvenimą. Studijuodami daugiau nei pusė jaunuolių dirba, ir dėl to kenčia jų mokslo rezultatai.