Kaip „Sekundei“ pasakojo du mokyklinio amžiaus vaikus auginanti panevėžietė Živilė L., nors apie tai, kad bus galima pasinaudoti neformaliojo ugdymo krepšeliu, buvo kalbama nuo vasaros pradžios, būrelių, kuriuos gali lankyti vaikai, sąrašai paskelbti likus tik trims dienoms iki sutarčių pasirašymo pabaigos. Per tiek laiko išrinkti būrelį vaikui ir pasirašyti sutartį – neįmanoma.
„Suprantu, jeigu būtų galima gauti finansavimą jau dabar lankomam būreliui, tačiau šiuo atveju buvo galima rinktis tik iš jau pateiktų. O kaip atsirinkti, kurį būrelį iš tiesų verta lankyti, o kuris sukurtas tik tam, kad būtų galima užsidirbti?
Būrelių organizatoriai bent jau trumpą aprašymą galėjo pateikti, ką vaikai veiks per užsiėmimus, nes patiems skambinti ir klausti visiškai nebuvo laiko. Tad daugelis tėvų ir vaikų buvo priversti pirkti katę maišę. Nors sakoma, jog dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, tačiau nesinori vaiko leisti bet kur, kad po pirmųjų susitikimų jis visai nustotų domėtis užklasine veikla. Pagaliau kaip galima išsirinkti būrelį jame neapsilankius nė karto ir nesusipažinus su jo vadovu“, – stebėjosi moteris.
Daugiau galimybių tik popieriuje
Be to, kai kurie organizatoriai net negalėjo atsakyti, kiek kainuos būrelis. Panevėžietė pasakojo, kad paskambinusi vienam iš būrelio organizatorių ji išgirdo atsakymą, jog tikslią kainą galės pasakyti tik po spalio pradžios, kai bus aišku, kiek vaikų pasirinks jų siūlomas veiklas ir ar pakaks valstybės skiriamų lėšų.
Nors viešai skelbiama, kad vienam vaikui bus skiriama 15 eurų, galutinė suma bus aiški tik pasirašius sutartis. 15 eurų suma numatyta tik tuo atveju, jeigu į būrelius ateis 20 proc. visų vaikų. O jeigu jų bus daugiau, atitinkamai mažės ir skiriama suma. Iki pat sutarties pasirašymo taip pat nebuvo aišku, kokiomis dienomis ir valandomis bus organizuojama veikla.
„Kadangi auginame du mokyklinio amžiaus vaikus, visas išlaidas, tarp jų ir papildomam ugdymui, stengiamės planuoti iš anksto. Su vaikais esame sutarę, kad jie gali lankyti po vieną mokamą būrelį, tad antrokė dukra lanko Muzikos mokyklą, o sūnus – plaukimo treniruotes. Bet kadangi nei dukros, nei sūnaus būrelis negalėjo gauti tų 15 eurų, susitarėme, kad abu vaikai galės lankyti ir po nemokamą būrelį. Tačiau kai pradėjau domėtis, paaiškėjo, kad ne visi jie nemokami, be to, net neaišku, kokiu laiku vyks užsiėmimai, o tą žinoti tikrai norėtųsi prieš pasirašant sutartį, kad nesidubliuotų su dabar lankomais užsiėmimais“, – pasakojo moteris.
Pagrindinis neformaliojo švietimo krepšelio principas yra pinigai paskui vaiką, tačiau iš tikro būreliai prieinamesni netapo. Pretenduoti į krepšelio lėšas negalėjo sporto, muzikos, dailės mokyklos, vykdančios nuolatinius mokymus, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos. Nors buvo siekiama, kad būtų kuo platesnis būrelių pasirinkimas, išėjo atvirkščiai.
„Mes gyvename priemiestyje, nors priklausome rajonui, bet abu vaikus leidžiame į miesto mokyklas, tad ir rinkdama veiklas vaikams peržvelgiau tiek rajono, tiek ir miesto neformaliojo švietimo tiekėjų pasiūlymus. Rajone situacija, sakyčiau, tragiška – praktiškai visi pasiūlymai tik iš kultūros centrų. Mieste veikla šiek tiek įvairesnė, bet sūnui taip ir neišrinkome būrelio. Jis mielai būtų ėjęs sportuoti, tačiau beveik visi pasiūlymai – kovos menų. Tik skiriasi sporto klubai. Tad apie kokias platesnes galimybes kalbame?“ – piktinosi dviejų vaikų mama.
Niekas nekontroliuoja
Kilus tėvų pasipiktinimui, kad neformaliojo ugdymo krepšelis skiriamas ne konkrečiam vaikui, o atrinktoms įstaigoms ir pastarosios ne visada palengvina tėvų naštą, teigdamos, kad mažinti kainų jos nėra įpareigotos, o gautus pinigus gali panaudoti inventoriui pirkti ar darbuotojų atlyginimui, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigė, kad pati rinka šią problemą turėtų išspręsti.
„Rinka visagalė: jei tėvai neprotestuos prieš kainos nepasikeitimą atsiradus krepšeliui, tai taip ir liks (…). Jei atsinešame savo 15 eurų, vadinasi, mokame jums 15 eurų mažiau. Jei nesutinka mažinti, praktiškai kito kelio nėra, reikia atsiimti vaikus. Tuoet įstaigos vadovas bus priverstas nusileisti ir paklausyti klientų“, – sakė ministrė.
Tiesa, ji sutiko, kad kontrolės nebuvimas – kaip naudojamos krepšelio lėšos, negali tikrinti nei savivaldybė, nei valstybė, o „tik pats vartotojas“, yra nemaža problema. Tačiau papildomi saugikliai galės būti svarstomi nebent metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje, kai paaiškės, kaip veikia naujoji neformaliojo ugdymo tvarka.
„Aišku, galėsime pagalvoti, kai praeis tas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, galbūt išryškės kokios nors tendencijos. Bijau, kad ir tokių atvejų, apie kuriuos kalbame, bus. Bet kiekviena savivaldybė turės išsigryninti savo patirtis, galbūt mes jas paskui apibendrinsime ir priimsime kokius nors pakeitimus“, – pripažino A. Pitrėnienė.
Į nuvažiuojantį traukinį spėjo ne visi
Nors išsirinkti būrelį ir su paslaugos teikėju pasirašyti sutartį buvo skirtos vos trys dienos, mieste tą suspėjo padaryti 2465 vaikų tėvai. Anot Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Juozo Gibo, dėl itin riboto laiko nespėjo ne tik kai kurie vaikai, bet ir būrelių organizatoriai. Apie rengiamą įvesti neformaliojo ugdymo krepšelį buvo kalbama jau seniai, tačiau reikalingi teisės aktai buvo pasirašyti tik rugpjūčio 10 d. Tad laiko parengti reikalingus dokumentus – per mažai, tuo labiau kad vasarą daugelis atostogauja. Vis dėlto skirtingi organizatoriai mieste vaikams pasiūlė net 85 neformaliojo ugdymo programas.
„Taip, pasirašyti sutartims buvo tik kelios dienos, tačiau daugelis tėvų apie tai jau žinojo daugiau kaip mėnesį, tad nesuspėjusiųjų ir dėl to besipiktinančiųjų tikrai nebuvo daug. Daugiau buvo tokių, kurie piktinosi, kad ne visi būreliai galėjo gauti finansavimą. Ne visi tėvai suprato, kad ministerijos skiriamos lėšos – tai ne kompensacija už dabar vaiko lankomą būrelį. Parama skiriama tik tuo atveju, jeigu vaikas pasirenka lankyti naują būrelį“, – aiškino J. Gibas.
Nors buvo baiminamasi, ar visiems vaikams užteks ministerijos apskaičiuoto 15 eurų krepšelio, bent jau Panevėžio vaikams jo pakako. Tiesa, kol kas finansavimas skirtas tik trims mėnesiams, jeigu ir toliau bus remiamas neformalusis ugdymas, skaičiai gali būti visai kitokie.
„Nieko neplanavome, bet išėjo gana netikėtas skaičius – kiekvienam vaikui lygiai po 15 eurų. Bet jeigu būtų susirinkę tik kokiu šimtu vaikų daugiau, skaičiai jau būtų kitokie“, – sakė J. Gibas.
Susidomėjimas buvo didesnis
Panevėžio rajone situacija gana panaši. Kaip teigė rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė, norą dalyvauti neformaliojo ugdymo veikloje pareiškė 746 vaikai – šiek tiek daugiau, nei buvo suplanuota, tad kiekvienam vaikui po 15 eurų neišeis.
„Nors veikla jau vykdoma, pinigai dar nepaskirstyti. Tai bus galima padaryti tik Tarybos sprendimu. Dar tikriname sąrašus ir šie skaičiai gali šiek tiek pakisti, mat buvo atsiradę tam tikrų techninių kliūčių įvedant vaikų duomenis. Džiaugiamės, kad susidomėjimas buvo gerokai didesnis“, – „Sekundei“ teigė S. Jasiūnienė.
Preliminariais skaičiavimais, vienam vaikui bus skiriama apie 14 eurų ir daugelis būrelių vaikams bus nemokami. Kai kurie tėvai savo atžalas buvo užrašę net ne į vieną neformaliojo švietimo veiklą, tačiau turėjo pasirinkti vieną. Neformaliojo ugdymo paslaugos teikėjai sutarė, kad ir antrąjį būrelį vaikai galės lankyti nemokamai, mat rajone daugiausia veiklų organizuoja kultūros bei daugiafunkciai centrai, bibliotekos.
„Buvo gana nemažai „pramiegojusių“ ir teikėjų, ir pačių vaikų, todėl jeigu būtų nuspręsta po trijų mėnesių skirti finansavimą naujam etapui, neabejoju, kad bus ir daugiau įvairių veiklų pasiūlymų, ir dar daugiau vaikų įsitrauks į jas“, – sakė S. Jasiūnienė.