Ne paslaptis, kad kone pusė studentų Lietuvoje studijuoja savo lėšomis. Maža to, iš valstybės nefinansuojamos studijų vietos pereiti į finansuojamą šiuo metu yra praktiškai neįmanoma. Rotacijos procesas šiemet iš viso neįvyko, kaip pakeisti šią situaciją, dar tik svarstoma Seime.
Nenuostabu, kad esant tokiai situacijai daugelis studentų pasipiktino Lietuvos rektorių konferencijos metu priimtu sprendimu pabėgėliams leisti mokytis nemokamai. Diskusijas dar paaštrino tai, kad pabėgėlius į universitetus ketinama priimti taikant tik du kriterijus. Jie turės turėti vidurinį išsilavinimą ir mokėti anglų kalbą.
Gausu komentarų buvo ir po DELFI tekstu šia tema, ir socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu Lietuvos universitetų studentų atstovų nuomonės taip pat pasidalijo į dvi grupes.
Reikalaus konkurso: sąlygos turi būti vienodos
„Aš nepritariu šiai idėjai, nes manau, kad daugiau dėmesio reikia skirti lietuviams studentams. Žmonės čia baigia mokyklas ir turi mokėti didžiausias pinigų sumas už mokslą, o pabėgėliai galės studijuoti nemokamai. Didžiosios dalies studentų nuomonė yra tokia pati. Kiek teko kalbėti, bendrauti, visi labai stipriai tuo pasipiktinę. Kaip žinome, mokėti už mokslus reikia nemažai, o mūsų šalies studentai, jei ir dirba, uždirba labai mažai, todėl pragyventi tikrai tampa sunku“, – aiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybės prezidentė Laura Ladietaitė.
Ji pripažino, kad artimiausiuose planuose – ketinimas kreiptis į universiteto vadovybę su prašymu dar kartą persvarstyti šį sprendimą.
„Bandysime kalbėtis, manau, visi studentai susivienysime, nes tokia situacija tikrai netenkina didžiosios mūsų dalies. Manau, kriterijai visiems studentams turėtų būti vienodi – konkursas. Jei pabėgėliai turės gerus balus, gali mokytis nemokamai, jei ne, ne. Sąlygos turi būti vienodos“, – įsitikinusi mergina.
Mano, kad sprendimas priimtas pernelyg skubiai
Kad šis sprendimas buvo priimtas pernelyg skubiai, pritarė ir Mykolo Romerio universiteto studentų atstovybės prezidentas Justinas Motiejūnas.
„Visų pirma, gal reikėjo atsižvelgti į pačius pabėgėlius ir sužinoti, kaip jie žiūri į Lietuvos mokslo sistemą ir ko tikisi. Galbūt būtų galima įvesti motyvacinio pokalbio barjerą – prieš priimant pabėgėlius į universitetus bent su jais pasišnekėti. Aišku, žmogiškasis faktorius turi veikti – jie išvaryti iš savo žemės, neturi, kur gyventi, kur mokytis, bet labai diskutuotinas klausimas, ar reikėjo leisti praktiškai be jokių apribojimų iš karto studijuoti nemokamai. Manau, čia kiek paskubėta“, – sakė J. Motiejūnas.
Jis taip pat pripažino pastebėjęs, kad Lietuvos studentai dar nėra visiškai pasirengę priimti pabėgėlius.
„Tikrai jaučiasi, kad ne visi yra pasiruošę išskėstomis rankomis priimti pabėgėlius. Tai matyti ir skaitant atsiliepimus, pavyzdžiui, feisbuke, ir kalbant su jaunimu. “, – pripažino jis.
Savo ruožtu kalbėdamas apie užsienio studentų savijautą Lietuvoje, J. Motiejūnas tikino, kad didelių problemų jiems nekyla. Dažniausiai į studentų atstovybę jie kreipiasi prašydami pagalbos susirasti gyvenamąją vietą, kyla klausimų ir dėl draudimo.
„Dėl švietimo sistemos, studijų kokybės klausimų jie nekelia“, – pasakojo jis.
Trūksta aiškių kriterijų
Tuo metu Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas Andrius Uždanavičius pripažino vienos pozicijos šiuo klausimu neturintis.
„Galvoje – skirtingos mintys. Pirma – saviems gal ne iki galo sugebame užtikrinti sąlygas studijuoti, o čia – lengvatos pabėgėliams. Bet žiūrint iš kitos pusės, natūralu, kad privalome kiek įmanoma labiau integruoti atvykstančius žmones. Todėl vienareikšmiškai sakyti, blogai ar gerai, kad pabėgėliai studijuos nemokamai, negalima“, – sakė jis.
Vis dėlto A. Uždanavičius įsitikinęs, kad aiškių kriterijų, kaip pabėgėliai bus priimami į universitetus, reikia. Vaikino manymu, neteisinga, jei nebus atsižvelgta į pabėgėlių mokymosi rezultatus. Jam kyla klausimas ir kas bus daroma, jei 10 pabėgėlių norės studijuoti toje pačioje studijų kryptyje, kur jiems bus skirta tik 1 vieta?
„Pats universitetų rektorių sprendimas nėra blogas. Universitetas turi būti socialiai atsakingas. Manau, būtų blogiau jei universitetai būtų nutarę nieko nepriimti. Bet, aišku, mūsų studentų nuomonė visuomet išsiskiria. Girdėjau pasvarstymų: „Kaip savi? Kaip mes“, dvejonių, gal pigiau ne mokėti už studijas, o nuvykti į Siriją, grįžti kaip pabėgėliui ir tada studijuoti nemokamai“, – šyptelėjo VU studentų atstovas.
Primena diskusijas dėl šauktinių
Tačiau jis nemano, kad į Lietuvą atvykusius pabėgėlius Lietuvos studentija pasitiks su priekaištais.
„Lietuvos studentai – tolerantiškesni nei gali atrodyti iš komentarų“, – šyptelėjo jis.
„Taip, sprendimas gali turėti prieštaraujančių, bet jį priėmus neigiamai žiūrėti į žmones, kurie atvyks, nemanau, kad studentai bus linkę. Galbūt tai net kiek teigiamiau atsilieps bendrai universitetų aplinkai – jie taps tarptautiškesni nei yra dabar. Kiek man tekę bendrauti su užsienio studentais, visi yra patenkinti bendra atmosfera.
Manau, kad viskas bus taip, kaip svarstant šauktinių klausimą. Buvo daug nepatenkintų, bet visi suprato, kodėl tai yra daroma. Manau, ir šiuo atveju racionalumas bus stipresnis nei emocijos ir neigiami atgarsiai“, – įsitikinęs jis.
Mano, kad situacija pasikeis, kai pabėgėliai atvyks
Jam pritarė ir Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės prezidentas Mindaugas Valkavičius. Anot jo, kol kas nėra taip paprasta psichologiškai priprasti prie to, kad atvyks pabėgėliai, kurie ne tik gaus paramą iš valstybės, įvairias privilegijas, bet ir galės studijuoti nemokamai, bet vaikinas įsitikinęs, kad situacija ilgainiui pasikeis ir mums tai atrodys savaime suprantama.
„Jei Lietuvos universitetai priims tuos pabėgėlius, kurie gerai mokosi, turi išsilavinimą ir supranta visą situaciją, manau, gausime tik naudą. Manau, pajusime ne tik kultūrinę įvairovę, bet ir sulauksime naujų idėjų. Tačiau negalima atmesti prielaidos, kad atvykus silpnesniems studentams suprastės studijų kokybė“, – kaip gali pasikeisti atmosfera universitetuose, priėmus pabėgėlius, spėjo jis.
Anot M. Valkavičiaus, į Lietuvą studijuoti iki šiol atvykdavo tik išsilavinę ir protingi jaunuoliai iš užsienio.
„Jie kuo puikiausiai integruojasi paskaitose, kartu su lietuviais lanko ir sporto klubus, dalyvauja įvairių organizacijų veiklose. Jau ketverius-penkerius metus jie jau gali jaustis viena bendruomene su Lietuvos studentais“, – patikino jis.
Problemų nemato
Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas DELFI patikino visiškai pritariantis nemokamam pabėgėlių priėmimui į Lietuvos universitetus.
„Visų pirma, reikėtų skirti dvi esmines problemas. Viena, kas pas mus nėra sutvarkyta: rotacija ir visa kita. Antra, pabėgėliai. Imigrantai – visai kita problema, kurią taip pat reikia išspręsti. Jei vyksta socialinės integracijos procesas, turėtų būti pasirūpinta sąlygomis, kad jų gyvenimas būtų orus ir garbingas“, – mano jis.
P. Baltokas sakė netikintis, kad pabėgėlių į universitetus bus priimta tiek, kad jie reikšmingai pakeistų Lietuvos aukštojo mokymosi įstaigas, tad prasitarė jokių problemų tame, kad jie studijuos nemokamai, nematantis.
Pabėgėlius priims nemokamai
DELFI primena, kad penktadienį Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) metu buvo diskutuojama dėl pabėgėlių studijų universitetuose galimybių. Rektoriai vienbalsiai sutarė – Lietuvoje jie galės studijuoti nemokamai.
LURK prezidentas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas DELFI aiškino, kad pabėgėliai į universitetus bus priimami pagal tas pačias taisykles, kurios galioja užsienio studentams – turės turėti vidurinį išsilavinimą ir mokėti anglų kalbą.
„Žinome, kad egzistuoja problema dėl pabėgėlių tapatybių. Ne paslaptis, kad daugelis jų pasiekę Europą savo pasus išmeta, tad gali būti sunku nustatyti, ar jie turi vidurinį išsilavinimą. Tačiau mes sutarėme, kad tai – įrodyti, kad žmogus turi tam tikrą išsilavinimą – yra ne mūsų universitetų reikalas.
Yra Studijų kokybės vertinimo centras, kitos struktūros, kurios paprastai identifikuoja tų žmonių išsilavinimą. Mums patiems tai padaryti būtų pakankamai sunku. Neturime priemonių, kurios leistų patikrinti, ar asmuo baigė vidurinę mokyklą. Gal būtų galima taikyti kokius testus, tačiau tai galėtų būti tik papildomas patikrinimas šalia įrodymo, kad žmogus jau turi bendrąjį išsilavinimą“, – sakė A. Daniūnas.
Anot jo, konferencijoje buvo diskutuota apie dvi pabėgėlių grupes – tuos, kurie turi tik vidurinį išsilavinimą ir studijuoti norėtų pradėti nuo pirmo kurso, ir tuos, kurie studijas dėl karo šalyje turėjo nutraukti.
„Sutarėme, kad pastarieji galėtų Lietuvoje ir toliau mokytis vyresniame kurse. Universitetai ir akademijos prisiima suteikti pabėgėliams išsilavinimą nemokamai, bet visos kitos sąlygos – gyvenamoji vieta (bendrabutis), maistas – to nesiimame. Tokia našta aukštosioms mokykloms būtų per didelė, tad šias sąlygas kažkokiu būdu turėtų užtikrinti kiti. Mes kalbėjome tik apie mokymo procesą“, – aiškino rektorių atstovas.
Jis įsitikinęs, kad pabėgėliai privalo integruotis, tad ir mokomi jie būtų kartu su užsienio studentais ir lietuviais, kurie pasirinko mokytis užsienio kalba.
Pasak A. Daniūno, kiekviena aukštoji mokykla galėtų priimti nuo kelių ir kelių dešimčių pabėgėlių. Jis įsitikinęs, kad teisė apsispręsti, kiek reikėtų priimti pabėgėlių, turėtų būti suteikta kiekvienai mokyklai – bendrų kvotų taikyti nereikėtų.