Dalis mokytojų profsąjungų atsisako trijų dienų streiko

 (113)
Dalis švietimo srities profesinių sąjungų atsisako planų sausio pabaigoje rengti trijų dienų streiką.
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Streiko atsisako Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Tačiau Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS), Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga ir Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga trauktis neketina.

Kaip BNS sakė LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius, dalis mokytojų streiko atsisako, nes pasiūlyta trejų metų pedagogų algų kėlimo programa. Nors ši programa pedagogus nevisiškai tenkina, esą atsirado galimybės susitarti.

„Mes matome galimybes susitarti“, – penktadienį BNS sakė A.Jurgelevičius.

Profsąjungos tikisi, kad Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtos pedagogų atlyginimų didinimo gairės bus aptartos kitos savaitės susitikime su Vyriausybės vicekancleriu Rimantu Vaitkumi. Susitikimas suplanuotas ketvirtadienį, sausio 14 dieną.

Sausio streiko dalis mokytojų atsisako ir dėl to, kad vykstant deryboms jo esą nebūtų spėjama surengti sausio pabaigoje.

„Atsisakome ir dėl gairių, ir dėl to, kad po sausio 14 dienos mes netilpsime į įstatymo numatytus terminus“, – aiškino A.Jurgelevičius.

Tačiau profsąjungos perspėja, kad nepavykus susiderėti, kovą gali prasidėti neterminuotas streikas.

„Mes puikiai suprantame, kad šitam reikale reikalingas kompromisas, bet aš dabar tikrai negaliu pasakyti nei „taip“ (kad atsisakoma neterminuoto streiko kovą), nei „ne“, – aiškino LŠPS pirmininkas.

LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas savo ruožtu BNS sakė, kad dalis profsąjungų ketina streikuoti sausį.

„Mūsų neįtikino ne tik gairės, bet ir buvęs susitikimas su Vyriausybės vicekancleriu R.Vaitkumi. Būsimas susitikimas sausio 14 dieną, aš manau, didelių pokyčių neįneš dėl pateiktų reikalavimų, nes matome, kad valdžia nenori spręsti mūsų problemų, jinai nori tiktai nuslopinti kylantį nepasitenkinimą. Yra labai didelis skirtumas tarp tų dalykų“, – sakė jis.

ŠMM šią savaitę įregistravo gaires, kaip mokytojų atlyginimai galėtų būti didinami iki 2018 metų.
Pagal gairių projektą, visų pedagogų darbo užmokestis nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Tam papildomai reikėtų 4,8 mln. eurų. Nuo 2017 metų sausio visų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį siūloma vidutiniškai didinti 7 proc., darželio auklėtojų – 17 proc., nuo 2018 metų sausio atitinkamai – 5 ir 10 procentų. Tam 2017 metams papildomai reikėtų 58 mln. eurų, 2018 metams – 46,3 mln. eurų.

Anot A.Jurgelevičiaus, LŠPS norėtų algų kėlimo programą įgyvendinti spartesniais tempais.
„Tie skaičiai, kurie yra pateikti, yra labai apytiksliai, mes matome, kad realybėje mokytojams algos padidėja ne tiek, kiek žadama, tai mes pirmiausia norėsime detalizuoti skaičius, ir kad nebūtų projektas nukreiptas į trejų metų perspektyvą – mes norėsime, kad 15 proc. būtų pasiekta per dvejus metus“, – aiškino A.Jurgelevičius.

Atlyginimų mokytojams didinimas numatytas ir nuo 2016 metų sausio. Anot ŠMM, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kyla iki 7 proc., pernai jų algos didėjo 10 procentų. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didėja 5 proc., visiems kitiems – 3 procentais. Nuo sausio 1 dienos 34 eurais didėja mokinio krepšelis – iki 1014 eurų.

Gruodžio 8 ir 10 dienomis Lietuvoje vyko įspėjamieji dviejų valandų streikai.

Šio streiko reikalavimai buvo mokinio krepšelio dydį jau šį sausį pakelti iki 1045 eurų, o nuo rugsėjo – 1093 eurų, taip pat reikalauta, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimai palaipsniui būtų prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, kad palaipsniui būtų padidinti kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimų koeficientai ir kt.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Antrokams skirto uždavinio neišsprendė net profesionalas: ar pavyks šią užduotį išspręsti Jums? (1189)

Antrokę dukrą auginanti DELFI skaitytoja su redakcija pasidalino uždaviniu, rastu mergaitės matematikos pratybose. Pamačiusį jį klasės pirmūnė, jos teigimu, net apsiverkė, išspręsti užduoties nesugebėjo ir būrys suaugusių draugų.

Net žinodami mažiau už mokinius, mokytojai turi mokyti naudotis internetu (63)

Daug mokytojų nenori mokyti naudotis internetu, nes mano, kad jų mokiniai ir taip žino daugiau, LRT KLASIKAI sako olandų kalbos ir literatūros mokytojas, Olandijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo instituto instruktorius Jeroenas Clemensas. „Iš dalies taip ir yra. Kita vertus, mokiniai turi išmokti kritiškai mąstyti. O to išmokyti gali kalbos ir literatūros mokytojas, nors jis ir ne taip greitai naudojasi išmaniuoju telefonu ir nežino, kas yra „WhatsUp“, – pastebi skaitmeninio raštingumo tyrinėtojas.

Švietimo ministerijoje tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos (39)

Penktadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) Vilniuje ketinama apibendrinti akademinėje ir švietimo visuomenėje diskutuojamus siūlymus dėl mokytojų rengimo koncepcijos.

Mėnesį mokytoju pradirbęs universiteto dėstytojas pripažino nepopuliarią tiesą (450)

Klaipėdos universitete dėstytoju dirbantis Martynas Bučas pabandė pasimatuoti mokytojo profesiją ir šia patirtimi pasidalijo su DELFI.

Ministrė ir mokytojai pritaria idėjai dėl šešiamečių ėjimo į mokyklą (240)

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos idėją, kad mokyklą pradėtų lankyti jaunesni vaikai, palankiai sutinka tiek švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, tiek mokytojų bendruomenė.