D. Pavalkio pasisakymai žiniasklaidoje, kuriuose nuvertinami socialiniai ir humanitariniai mokslai bei jų indėlis į šalies gerovę, papiktino Lietuvos sociologų draugiją ir Lietuvos politologų asociaciją.

Šių asociacijų kreipimesi į D. Pavalkį pabrėžiama, kad daugelis šiandienos visuomenei aktualių problemų yra pirmiausia susijusios su socialiniais ir kultūros dalykais. „Socialiniai ir humanitariniai mokslai suteikia visuomenei vertybinius pagrindus, brėžia siekinių gaires ir perspėja dėl vengtinų pasirinkimų. Tik esant gerai išplėtotiems socialiniams ir humanitariniams mokslams, technologinė šalies pažanga įgaus socialinę vertę ir neatsisuks prieš pačią visuomenę“, – rašoma kreipimesi.

Laiške akcentuojama ir tai, kad ragindamas rinktis ne socialinius ir humanitarinius mokslus, ministras vilioja abiturientus potencialiai geresnėmis darbo sąlygomis ir užmokesčiu. Taip nepagrįstai keliami studentų lūkesčiai, kurių nei valstybė, nei darbdaviai negali patenkinti.

Lietuvos sociologų draugija ir Lietuvos politologų asociacija ragina ministrą užuot proteguojant atskiras programas ar supriešinant skirtingus mokslus, palaikyti ir plėtoti atvirą ir lygiavertį bendradarbiavimą tarp visų mokslų šakų atstovų.

D. Pavalkis ir toliau taip kalbės

„Aš ir nenoriu jų priekaištų atremti – taip ir yra. Kokių specialistų trūksta Europos Sąjungoje (ES)? Inžinerinių, tiksliųjų mokslų, informacinių technologijų, aukštos kvalifikacijos techninių specialistų, galinčių savo rankomis kažką padaryti. Tuo metu visur turime pertekliaus socialinių mokslų absolventų, visur turime pertekliaus teisėje ir panašiose specialybėse“, – į gautą kreipimąsi reaguoja D. Pavalkis.

Jis neketina keisti savo retorikos – esą dabar ES tokios realijos.

„Tą patį susitikimuose sako Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos švietimo ministrai – pas juos irgi daugybė darbo neturinčių žmonių, bet jiems darbo nėra – darbo yra tiems, kurie turi inžinerinius, informacinių technologijų gebėjimus. Aš sakau realią padėtį – jauniems žmonėms meluoti nereikia“, – aiškina D. Pavalkis.

Pasak D. Pavalkio, jaunimui bandoma akcentuoti, kad nebūtinai reikia stoti į aukštąją mokyklą, kad gerai siekti profesinio išsilavinimo, be to, į aukštąją galima stoti ir po profesinės baigimo.

Mediko išsilavinimą turintis ir daug metų chirurgu dirbęs bei studentams dėstęs D. Pavalkis nepamiršta pabrėžti medicinos studijų perspektyvų. Jo tvirtinimu, nė vienoje Europos šalyje nesakoma, kad medikų per daug ir kad jiems nėra darbo.