Tikinama, kad iniciatyvos buvo imtasi bendradarbiaujant su Seimu, Vyriausybe ir ekspertais. Ja siekiama efektyviau panaudoti kasmet profesiniam žmonių rengimui išleidžiamus 85 milijonus eurų, už kuriuos esą dabar rengiami darbo rinkos poreikių neatitinkantys specialistai ir emigrantai, o įmonės ir investuotojai neva pačios priverstos apmokyti darbuotojus profesijos.

Siūlomi 3 esminiai pokyčiai

„Delsiant imtis radikalių žingsnių, profesinis mokslas atsiliko, atsiliko daugiau nei aukštasis mokslas“, – sakė prezidentės vyr. patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė.

Iš esmės, siūlomi 3 dideli pokyčiai – keisti profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą, kokybės užtikrinimo sistemą ir profesinio mokymo sistemą, atliepiant valstybės ekonominės raidos poreikius.

„Tai atlieps ir dabartinės rinkos poreikius“, – užtikrino prezidentės patarėja.

Tikimasi, kad dalis nuostatų įsigalios jau nuo 2018 m. sausio 1 dienos, paskutines direktyvas siekiama įgyvendinti iki 2020-ųjų.

Paruošti profesinės mokyklos mokinį kainuoja brangiausiai

Žvelgiant į pasiūlymą tampa aišku, kad, visų pirma, siekiant efektyvaus valstybės lėšų naudojimo ir skaidrumo, keičiama profesinių mokyklų valdymo ir finansavimo tvarka. Manoma, kad jau 2020 m. visos mokyklos galėtų tapti viešosiomis įstaigomis – tai esą paskatins verslą dalyvauti ugdymo procese, o įstaigos gaus papildomų pajamų už paslaugas. Šiuo metu profesines mokyklas valdo direktorius, o tarybą sudaro pačios mokyklos atstovai.

„Šią dieną švietimo pasiūla rengiant specialistus neatitinka darbo rinkos paklausos ir tai tikrai stabdo sėkmingą valstybės raidą. Džiaugiamės šia iniciatyva – tai bendras visų darbas. Pagrindiniai iššūkiai šiandien – neskaidrumas, neefektyvumas, neatitikimas tiek darbo rinkos reikalavimų kiekybine prasme – kokių specialistų ir kiek reikia, tiek kokybės“, – tikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Anot jos, pakeista finansavimo sistema ir glaudesnis santykis su darbdaviais padėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų.

„Jei lygintume skaičius, kiek lėšų išleidžiame bendrojo, profesinio ir aukštojo mokslo mokinio paruošimui, tai profesinio sektoriaus mokinys šią dieną valstybei kainuoja daugiausiai. Akivaizdu, kad pokyčiai – būtini“, – užtikrino ministrė.

Nepateisinę vilčių įmokas turės grąžinti, ribojami bus ir nemokamo mokymosi kartai

Be to, jei su pataisomis bus sutikta, pirminį profesinį finansavimą nemokamai moksleiviai galės įgyti tik du kartus, o ne tiek kartų, kiek nori, kaip buvo anksčiau. Tai turėtų padėti sutaupyti papildomų lėšų ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai į profesinę mokyklą stojama tik dėl socialinių lengvatų.

Nuo 2010 m. stojančiųjų, kurie jau turi profesinę kvalifikaciją, skaičius išaugo 40 procentų, beveik ketvirtadalis besimokančių kasmet mokyklų nebaigia. Trečią ar vėlesnį išsilavinimą profesinėse mokyklose šiemet įgyti norėjo daugiau kaip 1,4 tūkst. asmenų.

Be to, piktnaudžiaujantys sistemos teikiamomis paslaugomis turės grąžinti valstybės sumokėtas įmokas – galios tokia tvarka, kuri egzistuoja aukštosiose mokyklose, kai persigalvoti dėl studijų vietos gali per pusmetį. Jei studijas nusprendi baigti arba esi išmetamas iš aukštosios mokyklos, valstybės investuotus pinigus turi grąžinti.

„Yra pastebėta atvejų, kai dėl socialinių garantijų ir kitų mums nežinomų priežasčių būdavo įstojama į profesines mokyklas, tačiau po dviejų metų baigiamieji egzaminai nelaikomi“, – ko bus vengiama, nurodė R. Kačkutė.

Pakartotinis neigiamas įvertinimas reikš uždarymą

Maža to, žadama, kad profesines mokyklas kas 5 metus pradės vertinti specialiai sudaryta komisija, kurią sudarys ir socialiniai partneriai. Jei du kartus iš eilės mokykla bus įvertinta neigiamai, ji bus uždaryta.

„Nerimas iškilo, kai žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad 26 mokyklos bus uždarytos, tačiau po šiandienos pokalbio ramiau“, – reaguodama į pristatomas naujoves sakė Lietuvos profesinių mokyklų direktorių asociacijos vadovė Elena Pelakauskienė.

Pasak jos, pokyčiais siekiama kokybės, o tuo suinteresuoti ir profesinių mokyklų vadovai.

Be to, kas 5 metus iš naujo bus atnaujinami ir profesiniai standartai, griežtinamos licenzijos suteikimo sąlygos ir nustatomos licenzijos praradimo aplinkybės. Mokyklos privalės viešai skelbti savo veiklos ataskaitas.

„Stebėjome ateinančius iš aukštųjų mokyklų, galvojome, kaip jie jausis su tais, kurie tik baigė mokyklas. Tačiau jie ateina motyvuoti ir motyvuoja kitus. Kai pakalbi su jais, sako: „Mokė mus labai gražiai, bet neaiškino, kas būsime“, – sakė E. Pelakauskienė, pastebėjusi, kad profesinėse mokyklose mokslus nusprendžia tęsti vis daugiau aukštųjų mokyklų absolventų.

Pirma pertvarka per 20 metų?

Siekiama ir iš esmės keisti profesinio mokymo sistemą, atkreipiant valstybės ekonominės raidos poreikius. Pavyzdžiui, norima įvesti dualinį profesinį mokymą. Tai reikštų, kad teorinis mokymas vyks profesinėje mokykloje, o praktinis – tik darbo vietoje.

Taip pat numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri leidžia dirbti ir mokytis tuo pačiu metu. Tai yra, jaunuolis pats galės pasirinkti, ar mokytis profesinėje mokykloje, ar eiti tiesiai dirbti ir kartu nuotoliniu būdu įgyti vidurinį išsilavinimą.

„Negalėčiau teigti, kad visos profesinio ugdymo kvalifikacijos gali būti įgyjamos pameistrystės būdu. Dalis praktinio mokymo galėtų būti atliekama sektoriniuose profesinio mokymo centruose, nes tai padėtų įgyti daugiau tos specialybės žinių, ne tik specifinių“, – aiškino E. Pelakauskienė.

Skirti daugiau dėmesio žadama ir profesiniam rengimui – profesijos pasirinkimas numatomas jau nuo 5 klasės.

„Per 20 metų tai turbūt vienintelis švietimo įstatymas, kuris tik dabar bus atnaujintas. Profesinio mokymo absolventų dabar reikia net daugiau nei aukštojo mokslo absolventų, nes santykis – 1 prie 5. Pavyzdžiui, vienas inžinierius turi 5 darbininkus, bet jei nėra darbininko, negalime samdyti inžinieriaus“, – aiškino Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.

Pasak jo, didžiausia problema, kai į darbą ateina suvirintojas, tačiau tam, kad jam būtų suteikta darbo vieta, jis turi gauti 9 pažymėjimus, kurių profesinės mokyklos nesuteikia. Todėl G. Kvietkauskas gyrė sprendimą pagaliau užtikrinti normaliai veikiančią pameistrystės sistemą.