D. Grybauskaitė tarsis dėl gerai besimokančio studento kriterijų

 (12)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį su Seimo, Vyriausybės, akademinės bendruomenės ir studentų atstovais, konstitucinės teisės ekspertais aptars parlamente prie Kalėdas priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios numato, kad pačios aukštosios mokyklos spręstų, ką laikyti gerai besimokančiu studentu.
D. Grybauskaitė tarsis dėl gerai besimokančio studento kriterijų
© Shutterstock nuotr.

Kaip tik dabar nagrinėju įstatymą, turiu apsispręsti rytoj, ar pasirašyti, ar ne priimtą įstatymą - pagrindinis klausimas yra, ką vadinti gerai besimokančiu ar negerai, nes Konstitucinio Teismo kaip tik yra daug pastabų šitam procesui“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė prezidentė.

Anot prezidentės spaudos tarnybos, susitikime penktadienį numatoma aptarti šias pataisas ir jų pasekmes aukštojo mokslo kokybei bei studentų rotacijai.

Studentų rotacija aukštosiose mokyklose sustojo po Konstitucinio Teismo (KT) 2014 metų nutarimo, kuriuo Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas studentų rotacijos mechanizmas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Po KT nutarimo Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė kaip gerai besimokančio studento kriterijų nustatyti septynių balų ribą, tačiau pernai gruodžio pabaigoje Seimas, balsuodamas dėl gerai besimokančio studento apibrėžimo, pritarė liberalo Gintaro Steponavičiaus siūlymui, kad tokį statusą turėtų studentas, jei jo vidurkis įvertintas „gerai“ pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė po šio Seimo balsavimo pabrėžė, jog niekas iš esmės nepakeista ir įstatymas lieka prieštaraujantis Konstitucijai.

2014 metais KT paskelbė, kad įstatyme nustatyta studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės. KT sukritikuotame Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis. Po KT nutarimo ši norma nebegalioja, o naujas rotacijos mechanizmas dar nepatvirtintas.

Penktadienį prezidentūroje rengiamame susitikime dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Seimo narys Gintaras Steponavičius, Mykolo Romerio universiteto profesorius ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius, Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Viktoras Senčila, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

VU rektorius: pažiūrėkite, kur dirba mūsų universitetų absolventai (63)

Lietuvoje yra 3 svarbūs dalykai, kurių nesugebame suvaldyti, DELFI sakė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas.

Atsisakyti dešimtbalės sistemos universitetuose svarstoma nuo kito rugsėjo (19)

Šiuo metu galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą Lietuvos universitetuose ketinama pakeisti iki kito rugsėjo.

Pareiškimas Vilniaus darželyje: tu nesišluostysi užpakalio, kol neatneši popieriaus (500)

Į DELFI kreipėsi moteris, neapsikentusi rinkliavų Vilniaus Justiniškių rajone esančiame lopšelyje-darželyje „Pelenė“. Ją papiktino ne tik jos, bet ir įstaigos atstovų elgesys – nesulaukę paramos jie ėmė terorizuoti vaikus.

Paaiškino jaunimo politinės apatijos priežastis (18)

Latvijoje ir Estijoje tokio didelio nusiteikimo prieš visą politiką, kaip Lietuvoje, nėra, sako politologė Ainė Ramonaitė. Naujausio tyrimo atskleidžiamą menką jaunimo politinį aktyvumą ji aiškina ir tuo, kad jaunimas beveik nevartoja žiniasklaidos, ir problemomis švietimo sistemoje. Tuo metu politologas Lauras Bielinis teigia, kad trūksta ir politinių idėjų, kurios uždegtų jaunimą.

Beveik pusšimtyje Kauno vaikų darželių formuojamos per didelės grupės (11)

Kauno savivaldybė pasidžiaugė išsprendusi vietų vaikų darželiuose trūkumo problemą, tačiau higienistų atliktų patikrinimų rezultatai rodo, kad tuo džiaugtis lyg ir ankstoka.