Kaip mažinti patyčių mastą šalyje, prezidentė D. Grybauskaitė antradienį kalbėjosi su ekspertais. Po susitikimo pranešta apie prezidentės teikiamas Švietimo įstatymo pataisas.
D. Grybauskaitė siūlo užtikrinti, kad kiekviena mokykla ir profesinė mokykla vykdytų bent vieną nuoseklią smurto prevencijos sistemą. Pagal ją, bet kuris mokyklos bendruomenės narys apie pastebėtą smurto atvejį privalės pranešti mokyklos direktoriui. Už nereagavimą mokyklos vadovas sulauks nuobaudų. Pastebima, kad šiuo metu mokykloje į įvairias smurto apraiškas dažnai nereaguojama, o mokyklos administracija už šias problemas dažnai neprisiima atsakomybės.
Pranešimu direktoriui viskas nesibaigs: numatoma, kad ir smurtaujantys, ir smurtą patiriantys mokiniai, esant reikalui – ir mokytojai galės gauti nemokamą psichologinę pagalbą. Tokia pagalba turės būti suteikta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Mokytojas pagalbą gautų ne savo mokykloje, o pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Įstatymo pataisose pirmą kartą reglamentuojamos atskiros smurto rūšys: fizinis, psichologinis, seksualinis, patyčios ir patyčios elektroninėje erdvėje. Iki šiol patyčių sąvoka nėra įteisinta nė viename teisės akte, niekas nėra teisiškai įpareigotas imtis priemonių užkirsti kelią patyčioms.
Taip pat siūloma įteisinti pranešimo apie patyčias elektroninėje erdvėje sistemą. Pagal ją Ryšių reguliavimo tarnyba per 24 valandas turėtų pašalinti netinkamos turinio informaciją iš elektroninės erdvės.
Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos Rūtos Kačkutės, reikia konstatuoti, kad mokyklų vadovai nemano mokykloje esant patyčių. Tuo metu apklausos rodo, kad patyčias patiria trečdalis mokinių.
Prezidentūros skaičiavimais, naujovių įgyvendinimui reikėtų milijono eurų per metus. Šiuo metu smurto ir patyčių prevencinėms programoms skiriama pusė milijono eurų.
Piktų vaikų nebūna – reikia ieškoti piktumo priežasčių
Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė prezidentės iniciatyvas vadino „nuostabiomis“. Pasak jos, šioje srityje reikia proveržio, nes šalyje daug mokyklų, kurioms reikia paraginimo, pastūmėjimo. „Kas trečias vaikas jaučiasi patiriantis patyčias arba pats naudoja kažkokį smurtą kitų vaikų atžvilgiu, bet taip pat daug vaikų patiria patyčias iš suaugusių žmonių. Problemą reikia spręsti kompleksiškai“, – kalbėjo A. Kurienė.
Specialistė pastebėjo, kad psichologo pagalbos reikia ne tik tiems, kurie patiria patyčias, bet ir besityčiojantiems. „Nėra piktų vaikų, nėra vaikų, kurie elgiasi piktai, nes jiems tai labai patinka. Jeigu mes turime piktą vaiko elgesį, turime suprasti, kad jam kažkas tikrai atsitikę. Dažniausiai tai liūdnas vaikas ar vaikas, turintis žemą savivertę. Jo netinkamas, gąsdinantis elgesys yra ženklas, kad mes visi turime susirūpinti ir pradėti galvoti, iš kur kyla netinkamas elgesys, o ne tik galvoti, kaip panaikinti netinkamą elgesį“, – aiškino Paramos vaikams centro vadovė A. Kurienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebėjo, kad į jos vadovaujamą įstaigą tėvai dažnai kreipiasi, kada patyčių arba sumurto problemos jau būna įsisenėjusios. „Dažnai tai būna užleistos problemos, kada vaikai tėvams skundėsi, bet jie paliko patiems išsiaiškinti su vaikais. Dažnai ir mokytojai sako, kad „čia vaikų reikalas“, tačiau tas vaikų reikalas trunka ilgai ir kada problemos įsisenėja, kada vaikui tampa labai sudėtinga, tada tėvai ieško pagalbos“, – sakė E. Žiobienė.
Tokiais atvejais tėvai prašo nubausti, atleisti mokytoją, ieškoti atsakingų asmenų. Pasak E. Žiobienės, pasitaiko atvejų, kada mokyklos neigia problemą arba ją laiko vaikų tarpusavio problema.
„Patyčių mastas didžiulis, susiduriame su viena akivaizdžia problema: mokiniai dar nėra išmokyti atskirti, kokios visos galimos patyčių formos, dėl tos priežasties dažnai netgi prieš vaikus taikomas smurtas suprantamas kaip griežtesnis elgesys vien dėl to, kad niekur nėra mokoma, kas yra patyčios, kaip jas atskirti, kaip su jomis kovoti“, – teigė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė.
Pasak A. Burneikaitės, ne visada vaikai žino, kur dėl patiriamų bėdų kreiptis, kuo pasitikėti. Ji taip pat pripažino, kad yra mokyklų, kuriose vaikai nesulaukia jokios pagalbos.
D. Grybauskaitės iniciatyva džiaugiasi Vilniaus miesto tarybos narys konservatorius Mykolas Majauskas.
„Tai yra labai svarbi ir sveikintina prezidentės iniciatyva. Mes nepakankamai skiriame dėmesio mūsų vaikų emociniam saugumui. Vilniaus mieste jau turime parengę tiksliai tokią patyčių prevencijos tvarką, kuri įsigalios visose Vilniaus mokyklose jau nuo šių metų rugsėjo pirmos dienos“, – DELFI teigė M. Majauskas.
DELFI primena, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis Lietuvoje patyčių mastas yra vienas didžiausių Europoje.
Lietuvoje kiekvieną savaitę nusižudo jaunas žmogus, o per metus iš gyvenimo pasitraukia per 40 paauglių – net dvi mokinių klasės. Emocinis smurtas aktyviai plinta ir elektroninėje erdvėje – net penktadalis mokinių per pastaruosius metus patyrė emocinį smurtą tekstinėmis žinutėmis, o beveik 15 procentų mokinių nuotraukos ar filmukai buvo išplatinti internetinėje erdvėje be jų sutikimo.
Šiuo metu net 30 proc. Lietuvos vaikų mokykloje patiria psichologinį smurtą, tačiau tose mokyklose, kurios savo iniciatyva įgyvendina smurto prevencijos programą, patyčias patiria perpus mažiau vaikų – 15 proc. Nustatyta, kad efektyviai vykdant smurto prevenciją nuo smurto kasmet būtų galima apsaugoti 60 tūkst. vaikų.