Anglijos universitetai ir koledžai ketina skirti 27 mln. svarų paramą nukentėjusių nuo ekonominės krizės darbuotojų mokymui ir absolventų stažuotėms, skelbia BBC. DELFI pašnekovų manymu, tokia praktika krizės metu gelbėtų ir Lietuvą, šiuo metu labiau besispecializuojančią vytelių pynimo mokymuose.
© Corbis
Parama studijoms Anglijoje taikoma kaip sunkmečio darbo jėgos išlaikymo ir tobulinimo priemonė. Kaip pranešama, naujo projekto pagrindu pagalba bus teikiama automobilių kompanijos „Jaguar“ ir kitų kompanijų inžinieriams Sanderlande, taip pat darbo nerandantiems universitetų ir koledžų absolventams.

Lėšas skirs daugiau nei 70 universitetų ir koledžų. Pasak BBC, ministrai teigia, kad universitetai tokiu būdu parodo, jog gali būti gelbėjimo lynu krizės ištiktiems žmonėms.

Štai Sanderlando universitetas skirs lėšų „Nissan“ automobilių gamyklos darbuotojų mokymui, absolventų stažuotėms vietos įmonėse ir darbo ieškančių absolventų paramai. Kartu su Geitšedo koledžu universitetas jau pasisiūlė finansuoti „Nissan“ kompanijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Dalis lėšų bus skirta mokyti vadovus vadovauti darbuotojams pokyčių laikotarpiu.

Lietuvoje kol perkvalifikuojami tik vytelių pynėjai

„Lietuvoje ši sistema taip pat galėtų būti taikoma solidariai investuojant į mokymąsi ir studijas. Čia iki šiol daugiausia taikomos ribotos ir gan primityvios žemos kvalifikacijos bedarbių perkvalifikavimo priemonės. Nepakankamai pasirūpinta remti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų išlaikymą“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto (VU) Švietimo politikos centro vadovė Virginija Būdienė.

V. Būdienė sako, kad tokia darbo jėgos „parkavimo” priemonė darbo rinkos susitraukimo metu Vakarų šalyse yra seniai žinoma, klasikinė.

Pasak V. Būdienės, viena tokių priemonių galėtų būti dalinai ar pilnai apmokamos studijos universitetuose ir kolegijose. Tuo esą turi rūpintis ne tik Darbo birža, siųsdama mokytis „vytelių pynimo“ amato. Tai, sako V. Būdienė, galėtų būti viena iš ekonomikos gaivinimo programos priemonių, kurią galbūt sutiktų remti Vyriausybė ir pramonininkų, verslininkų, darbdavių asociacijos, savivaldybės.

Pašnekovė mano, kad reikia ieškoti „solidarumo“ lėšų šaltinių, kurios būtų skirtos bent daliniam studijų kaštų aukštosiose mokyklose padengimui tiems įmonių darbuotojams, kurių firmos kol kas negali išlaikyti, tačiau nenori netekti, nes atsigavus rinkoms jie vėl bus reikalingi.

„Ši priemonė turėtų skatinti darbdavius ne atleisti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, o siųsti juos mokytis. Reikėtų siekti kad bent dalinės studijos už kuo mažiausią kainą būtų prieinamos kuo didesnei grupei žmonių“, - sakė VU Švietimo politikos centro vadovė.

Jos nuomone, universitetai ir kolegijos turėtų aktyviau siūlyti lankstesnes studijų formas, skatinti dalines ir modulines studijas, suteikiančias galimybę tobulinti darbuotojų kvalifikacijas verslumo, projektų valdymo, komunikacijos, naujų technologijų taikymo srityse. Pasak V. Būdienės, aktualu būtų atgaivinti ir profesinės magistrantūros idėją, egzistuojančią daugelyje šalių, bet Lietuvoje iki šiol turinčią daug oponentų.

Nemokysime, kaip užsidirbti – krizių bus dar daug

Paklaustas apie Anglijos metodo efektyvumo galimybę Lietuvoje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LKP) viceprezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius teigia, kad, atsakant į klausimą, reikia remtis krizę sukėlusiomis priežastimis. Jo galva, esminių krizę lėmusių priežasčių yra dvi.

Pirma – pastarąjį dešimtmetį ir dvidešimtmetį buvęs totalus visuomenės įtraukimas į gyvenimą kreditan – skolinimąsi vartojimui. Antra – nebuvo kreipiamas dėmesys į panaudojamų išteklių efektyvumą. „Jei tu uždirbtus pinigus panaudoji kaip finansinę sėklą, pavyzdžiui, investuoji – viskas gerai. Jei tu juos tik pravalgai, anksčiau ar vėliau prieisi prie krizės“, - aiškino profesorius.

Pasak R. Jasinavičiaus, norint sumažinti ateities grėsmes, reikėtų atpratinti žmones gyventi rytdienos sąskaita - skatinti gyventi iš užsidirbto ekonominio derliaus. „Antras svarbiausias dalykas – jei kažką jau naudoji, tai reikia visokeriopai didinti savo veiklos efektyvumą. Tai padarysi tik mokymais, lavinimu, pavyzdžiais. Ir ar tai darys universitetai, ar konsultacinės įmonės – viskas tiktai į naudą“, - kalbėjo LKP viceprezidentas.

Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad mokymas gali būti efektyvus ir neefektyvus. Pasak jo, kurį laiką Lietuvos švietimo sistema vadovavosi principu „svarbiausia – jaunimo užimtumas“ – jei jaunuoliai užsiėmę, lanko mokyklą – pakanka.

„Anglijos, JAV lavinimo sistemos pavyzdys jaunimą ruošia ateities mūšiams. O dabar pagrindinis mūšis – dėl pajamų, išteklių. Jeigu nemokysime, kaip daugiau, geriau ir lengviau užsidirbti, tai ir ateityje turėsime dar daug pasikartojančių krizių“, - prognozavo profesorius.

Tad atsakymas, ar Anglijos universitetų pavyzdys padėtų Lietuvai, esą turi dvi puses. „Jeigu tokia iniciatyva atsirastų, būtų į naudą - tačiau tik tiems, kurie to nori. Nieko negalima priversti išmokti. Jeigu žmonės suvokia, kad pagrindinis dalykas apsisaugoti nuo dabarties ir ateities negandų – jų kvalifikacija ir kompetencija efektyviai dirbti, universitetai gali padėti. Tačiau jeigu ateis tik dėl formalaus popieriuko, vadinamo diplomu, tai naudos jokios nebus“, - kalbėjo R. Jasinavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (560)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Turkijoje siaučia pavojingas virusas: vienas iš simptomų – pykinimas (13)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja apie šių metų liepos ir rugpjūčio...

DELFI startuoja naujas kanalas „Būstas“ (1)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI skaitytojams pristato dar vieną gerą žinią. Jau nuo...

K. Girnius. Ar reikėtų „perkrauti“ santykius su Baltarusija? (13)

Pastarosiomis dienomis vis labiau rašoma apie Baltarusiją . Michailas Saakašvilis pasakė...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 10.11 (111)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Elito karai Rusijoje: eksministras tėškė kaltinimus V. Putino bendražygiui (38)

Rusijos valdžios elitų tarpusavio karai, apie kuriuos iki šiol kalbėjo tik stebėtojai, netikėtai...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (11)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...

Iškilo grėsmė Kuršių marioms: būklė blogėja kasdien (32)

Kuršių marios yra unikalus Lietuvos vandens telkinys, įsiterpęs tarp žemyninės šalies dalies ir...