Brangiausia tapti odontologu

 (253)
18,754 tūkst. Lt už dienines mokamas bakalauro odontologijos studijas, 14,821 tūkst. Lt – už medicinos. Šios Kauno medicinos universiteto (KMU) studijų programos – brangiausios Lietuvoje. Aukštomis kainomis išsiskiria ir studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete bei VU Tarptautinio verslo mokykloje – čia metinis mokestis už dienines bakalauro studijas siekia 7-11 tūkst. Lt.
Pinigai
Foto: DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)

Galimybė priimti visą kainą už studijas mokančius studentus ne tik į vakarines ir neakivaizdines, bet ir į dienines studijas bei teisė pačioms nusistatyti mokesčio už studijas dydį aukštosioms mokykloms atsirado po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo. Nieko nelaukusios, aukštosios mokyklos šįmet pasiūlė stojantiesiems pretenduoti į mokamas vietas dieninėse bakalauro studijose. DELFI kalbinti universitetų atstovai aiškino, kad dauguma įstojusiųjų į mokamas vietas kainų neišsigando ir už studijas mokėti sutiko.

Štai VU į mokamas vietas pakvietė studijuoti 645 studentus, iš kurių 574 sutiko mokėti. DELFI domėjosi, kiek kainuoja studijuoti mokamose dieninių bakalauro studijų vietose.

Absoliuti lyderė VU – odontologijos studijų programa, kainuojanti 17, 671 tūkst. Lt metams. Šiek tiek pigesnės medicinos studijos, kainuojančios 14, 055 tūkst. Lt. 9, 916 tūkst. Lt VU tenka mokėti už visuomenės sveikatą, 7, 933 tūkst. Lt - už psichologiją, 5 tūkst. - už politikos mokslus.

Pigiausiai – 3 tūkstančius Lt – VU kainuoja studijuoti vokiečių filologiją.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) daugiausia – 2, 860 tūkst. Lt už semestrą, taigi 5,720 tūkst. Lt per metus, - kainuoja orlaivių pilotavimo studijos. Pigiausiai – 2, 057 Lt už semestrą - reikia mokėti už socialinių mokslų srities studijas.

Kauno technologijos universitete (KTU) daugiausia – 4, 400 tūkst. Lt metams - kainuos fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijos. Pigiausiai kainuoja humanitarinių mokslų studijos – už jas mokėti tenka 2, 800 Lt per metus.

Ekonomikos ir politikos studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete kainuoja 5,520 tūkst. Lt už semestrą. Už kitas specialybes per semestrą tektų atseikėti po 4, 600 tūkst. Lt. Taigi norintys studijuoti ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, turėtų metams atsidėti 9, 200- 11,040 tūkst. Lt.

VU Tarptautinio verslo mokykloje brangiausios tarptautinio verslo studijos tarptautinėje grupėje. Metų įmoka čia siekia 7,800 tūkst. Lt. Už tarptautinio verslo studijas ne tarptautinėje grupėje per metus reikia mokėti 7,150 tūkst. Lt.

Studijuojantys Kauno medicinos universiteto (KMU) 1-4 odontologijos kurse, per metus turės mokėti 11, 932 tūkst. Lt. 5-6 kurse metinis mokestis siekia 18, 754 tūkst. Lt. Kiek pigiau kainuoja farmacijos studijos: 7,933 tūkst. Lt 1-4 kurse ir 12,317 tūkst. Lt 5-6 kurse. 1-4 medicinos kurse reikia mokėti 9,456 tūkst. Lt, 5-6 kurse – 14,821 tūkst. Lt.

Klaipėdos universitete (KU) brangiausiai kainuoja studijuoti muzikos specialybes – metinė įmoka siekia 8,192 tūkst. Lt. Pigiausia KU – istorijos, lietuvių kalbos studijos, per metu kainuojančios 3, 328 tūkst. Lt.

P.Subačius: kainas formuoja paklausa ir pasiūla

Lietuvos katalikų mokslo akademijos pirmininkas, Vilniaus universiteto docentas Paulius Subačius primena, kad odontologijos studijos visada buvo brangios. Jos jau prieš keletą metų kainavo keliolika tūkstančių Lt. Tad, pasak P. Subačiaus, 18, 754 tūkst. Lt metams, atsižvelgus į infliaciją, šiandien atrodo palyginti nedidelė kaina.

Anot P. Subačiaus, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir VU Tarptautinio verslo mokyklos, kaip dviejų ekonomines disciplinas siūlančių institucijų, kainų dydį lemia paklausa ir pasiūla. P. Subačius sako, kad čia dažnai anglų kalba dėsto užsienio dėstytojai, sudaromos galimybės nevažiuoti studijuoti į užsienį. „Manau, čia gryna laisvoji rinka, kuri galbūt negalėtų veikti Lietuvoje ir nėra numatoma nė viename, net pačiame radikaliausiame, aukštojo mokslo reformos projekte“, - sakė P. Subačius.

Pasak VU docento, jeigu teisė studijuoti už savo pinigus nebūtų suteikta Lietuvoje, žmonės išvažiuotų ir studijuotų užsienyje. Todėl, anot jo, teisinga, jog Lietuvoje leista steigtis privatiems universitetams.

Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nebūtų normalu, jei visos aukštosios mokyklos būtų privačios. Tokiu atveju daugelis specialybių egzistuoti negalėtų - nebent studentui valstybės mokamas krepšelis būtų labai didelis.

„Didesnė dalis universitetų galėtų būti privatūs, ypač galėtų daugėti privačių kolegijų. Žinant perspektyvą, kad dalis universitetų tikrai netempia iki universitetų lygmens ir galėtų būti perorganizuoti į kolegijas ir teikti tik bakalauro išsilavinimą ir galbūt būti dalinai privatizuoti, man šie procesai atrodytų normalūs“, - įsitikinęs P. Subačius.

Tačiau, anot jo, būtų nepriimtina, jei Lietuvoje privatus taptų visas aukštasis mokslas.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (253)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Mokyklas siūlo aptverti tvoromis (26)

Nepaisydamas dar ankstesnės Vyriausybės išdėstytų išsamių argumentų, kodėl visų šalies mokyklų nereikia aptverti tvoromis, Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) siūlo parlamentarams vis dėlto įteisinti šią kai kuriose užsienio valstybėse taikomą mokinių saugumo priemonę.

Brandos egzaminus laikys tūkstančiu jaunuolių mažiau (12)

Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai, tai yra 1283 jaunuoliais mažiau negu praėjusiaisiais metais.

Šaukimo data sutrikdė: kas bus su moksleiviais? (462)

Penktadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė – šaukimo į privalomą karo tarnybą pradžia yra gegužės 11-oji. Išgirdę šią datą daugelis jaunuolių sutriko – į kariuomenę šauks brandos egzaminų sesijos viduryje.

Kylanti Europos kino žvaigždė A. Diržiūtė: gyvenimas turi daugiau burbuliukų nei kola (11)

Mėlynai pilkos akys ir plati šypsena, kurią lengva įsiminti – susipažinkite, Aistė Diržiūtė, 23 metų mergina, kilusi iš Vilkaviškio. Ji dainavo chore, lengvai sugrotų klasikinį ar džiazo kūrinį fortepijonu ir netgi turi fechtavimosi įgūdžių.

Įvertino mokinio nusipirktą darbą: kiekviename sakinyje – bent kelios klaidos (80)

Jau kitą savaitę abiturientų laukia pirmasis atsiskaitymas – kalbėjimo įskaitos metu bus vertinamos jų lietuvių kalbos ir literatūros žinios. Deja, panašu, kad sąžiningumas yra užmirštas – viešoje erdvėje gausu skelbimų apie ieškomas pirkti ar parduodamas viešąsias kalbas.