Antradienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame grasina mokytojų streiku. Kaip teigiama pranešime, jau pradėta šalies mokytojų apklausa dėl streiko.

„Mes gavome preliminarius apklausos duomenis, kad judame tikrai teisingai. Kad įspėjamasis streikas tikrai įvyks, jau neabejojame. Mes esame suplanavę terminuotus ir neterminuotus streikus, dėl jų dar negalime atsakyti, bet įspėjamiesiems streikams vienareikšmiškai gauname pritarimą“, – DELFI sakė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

A. Navicko teigimu, dviejų valandų įspėjamieji streikai turėtų įvykti spalio 1-ąją. Dabar ketinama atlikti Darbo kodekse numatytas procedūras. A. Navickas kol kas negalėjo atsakyti, kiek mokyklų streikuotų. „Jų tikrai kažkiek bus, o kiek bus, galėsime pasakyti, kai suskaičiuosime arba prieš pat streiką“, – teigė pašnekovas.

Profsąjungos Švietimo ir mokslo ministerijos reikalauja, kad būtų atkurtas iki 2009 m. buvęs mokinio krepšelio dydis, darželiuose dirbančių pedagogų atlyginimui būtų prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams; būtų atkurta bazinė mėnesio alga (BMA), darželiuose būtų sumažintos vaikų grupės, o mokyklose – maksimalus mokinių skaičius klasėse. Taip pat reikalaujama iki kitų metų rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas pedagogams į senatvės pensiją išeiti nuo 55 metų.
A. Navickas sutiko, kad Lietuvoje sunku suskaičiuoti veikiančias švietimo profsąjungas. Jo vadovaujamą organizaciją sudaro 5 profesinės sąjungos, kurios atstovaujamos nacionaliniu lygmeniu.

LŠDPS skelbia vienijanti 6-7 tūkstančius narių ir mano esanti didžiausia – esą kitos organizacijos pateikia „klaidingą savo narių skaičių“. „Tai šiuo metu gausiausias darinys, atstovaujantis švietimo darbuotojus“, – tvirtino A. Navickas, pripažinęs, kad didžiausiomis skelbiasi ir kitos profsąjungos.

Į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę yra susibūrusios LŠDPS, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Kita profsąjunga streiką vadina viešųjų ryšių akcija

„Man jų veiksmai nėra suprantami, mano galva, tai jų viešųjų ryšių akcija tam, kad rugsėjo išvakarėse būtų pastebimi“, – streiko idėją įvertino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

„Mes viena ausimi girdėjome, kad jie tam ruošiasi, jie atsiuntė raštą, kuriame kvietė prisijungti ir mus. Mes bandėme išsiaiškinti jų planus, jie teigė, kad jokios derybos nevyksta, todėl streikuos. Paklausėme, ar jie ketino ir su kuo ketino derėtis, į šį klausimą nebuvo atsakyta“, – teigė A. Jurgelevičius.

Jo žiniomis, streikais grasinanti organizacija pyksta, kad neįtraukta į ministro pirmininko suformuotą tarpžinybinę darbo grupę strateginiams švietimo klausimams svarstyti.

A. Jurgelevičius ironizavo, kad visos švietimo profsąjungos Lietuvoje „geriausios ir didžiausios“. Pasak LŠPS vadovo, jo vadovaujama profsąjunga yra didžiausia, vienija Lietuvos švietimo įstaigas ir apie 9 000 narių.

Pašnekovo žiniomis, Lietuvoje veikia 6-7 švietimo profsąjungos, nors kai kurios labiau „popierinės“.

A. Jurgelevičius prisiminė, kad bandyta nustatyti reprezentatyvumo kriterijus, kad bet kas negalėtų pasiskelbti švietimo profsąjunga ir neatstovautų visos Lietuvos pedagogams. Tačiau tam kategoriškai paprieštaravo mažosios organizacijos.