Artėjant rugsėjui, DELFI aplankė du sostinėje veikiančius studentų bendrabučius, kurie vienas nuo kito skiriasi kaip diena nuo nakties.
Vienos kolegijos bendrabutis Grybo gatvėje Antakalnyje. Aptrupėjęs fasadas, supuvę langų rėmai. Tiesa, keleto kambarių langai jau pakeisti plastikiniais. Viduje – tamsūs koridoriai, sueižėjęs linoleumas, tualetuose – nosį riečiantis kvapas, vonioje – žalias pelėsis. Studentai paaiškina, kad caro laikus menančiais tualetais ir kriauklėmis jau nesinaudoja – dalis tualetų ir dušų pakeisti naujais, tad einama į juos. Nors vonios kambariai neseniai renovuoti, nuo lubų jau lupasi ir byra dažai.
„Pripratome, gyvename, sąlygos normalios. Tik langai galėtų būti plastikiniai – pro dabartinius pučia vėjas, tenka jungti šildytuvą, nors jo bendrabutyje naudoti negalima“, – sakė kolegijos studentė Eglė. Jos kambario lango stiklas suskaldytas. Laimė, langas iš viso atsidaro. Už gyvenimą dviviečiame kambaryje Eglė moka 150 Lt per mėnesį.
Už 7 Lt studentai gali išsiskalbti, prieš kurį laiką virtuvėse atsirado naujos viryklės.
Gyvenant trise vietos lieka nedaug
Kai studentai prabyla apie bendrabučius, kaip gerasis pavyzdys dažnai minimi Mykolo Romerio universiteto (MRU) bendrabučiai Didlaukio gatvėje.
Studijų metu 86-tu numeriu pažymėtame bendrabutyje glaudžiasi apie 500 studentų. Kiekviename aukšte įrengtos skalbyklos, virtuvės, kuriose stovi naujos viryklės, šaldytuvai, mikrobangų krosnelės. Atskirai įrengti kambariai mokymuisi ir poilsiui, praustis vilioja modernūs dušai.
Tiesa, triviečiame kambaryje patogumo nedaug: čia turi tilpti trys lovos, rašomasi stalas, spinta, kėdės ir trys studentai. Bendrabutyje įrengta nauja priešgaisrinė signalizacija, tad kambariuose ar koridoriuose rūkyti neįmanoma.
Pirmumo teisę gauti vietas MRU Studentų namuose turi našlaičiai, negalią turintys studentai, taip pat studentai, turintys mažiausias pajamas vienam šeimos asmeniui. Abiejų tėvų netekę našlaičiai iki 24 metų ir negalią turintys studentai (darbingumas iki 45 proc.) bendrabutyje gyvena nemokamai.
MRU skelbia, kad praėjusiais metais patenkinta apie 82 proc. studentų prašymų. Vietas bendrabučiuose skirsto fakulteto dekano įsakymu paskirta komisija. Jos sudėtyje yra ir studentų atstovas.
Studentai gyvena dviviečiuose (kaina 160 Lt) ir triviečiuose (130 Lt) kambariuose. Užsienio šalių studentams gyvenimas bendrabutyje kainuoja 200 Lt per mėnesį.
Kur gyventi geriausia
„Aukštosios mokyklos turi įvairiausių bendrabučių, turbūt reikia pasidžiaugti, kad iš principo jos kreipia dėmesį ir stengiasi turimomis lėšomis bei galimybėmis juos visus renovuoti bei pagerinti studentų buitį. Anksčiau to nebūdavo“, – DELFI sakė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas. Pasak P. Baltoko, pastaraisiais metais augiau dėmesio skiriama pastatų apšiltinimui, išvaizdai, šilumos nuostoliams.
Kainos bendrabučiuose svyruoja nuo 120 iki 250 Lt už mėnesį – tai priklauso nuo aukštosios mokyklos. Jei kambaryje nori gyventi vienas, kaina didėja.
P. Baltoko teigimu, dauguma studentų bendrabučių statyti gana seniai. Tarp aukštųjų, turinčių geresnius bendrabučius, išskiriamos Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, LCC tarptautinis universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas.
LSS prezidentas mano, kad aukštosioms laikas pradėti galvoti apie bendrabučių jungimus – dalytis studentų būstu. Tai taps aktualu dėl demografinės krizės mažėjant studentų skaičiui.