Aukštosiose – seksizmas, homoseksualų ir neįgaliųjų diskriminacija

 (208)
Jei anksčiau studentų atstovai daugiau nusiskundimų sulaukdavo dėl studentų su negalia diskriminacijos, dabar vis dažniau pagalbos prireikia diskriminaciją patiriantiems netradicinės lytinės orientacijos žmonėms. Seksistiniai pasisakymai, juokeliai per paskaitas ar patarimai patylėti, jei nori gauti diplomą – apie tokią homoseksualių studentų patiriamą diskriminaciją trečiadienį kalbėta Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuotoje tarptautinėje diskusijoje „Ar aukštasis mokslas atviras įvairovei?“.
Aukštosiose – seksizmas, homoseksualų ir neįgaliųjų diskriminacija
© Corbis/Scanpix

Diskusija, kurioje keltas klausimas, ar aukštojo mokslo prieinamumas visiems yra dovana, ar privilegija, prasidėjo Vilniuje rengiamas „Baltic Pride 2010“ renginys.

M.Jankauskaitė: visuomenė pritvinusi seksizmo

Pasak Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės dr. Margaritos Jankauskaitės, teigti, kad aukštasis mokslas visiškai atviras įvairovei, kai gyvename atskirties grupių atžvilgiu labai neatviroje ir nedraugiškoje visuomenėje, negalima. „Kokią atskirties grupę bepaimtume, problemas matome. Turbūt nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kuri visiškai infrastruktūros prasme būtų integruota neįgaliesiems ir žmonės galėtų pilnai naudotis savo konstitucine teise įgyti išsilavinimą“, - kalbėjo ji.

Margarita Jankauskaitė
Margarita Jankauskaitė
© A.Didžgalvio nuotr.

M. Jankauskaitės teigimu, jeigu neįgalus asmuo gali ateiti iki pirmo aukšto, tai toliau turi elgtis kaip nori. „Būna graudu matyti, kai, tarkime, žmonėms, turintiems cerebrinį paralyžių, reikia pakilti į antrą ar trečią aukštą. Esu mačiusi, kaip jis šliaužia laiptais – tai klaikus vaizdas“, - sakė M. Jankauskaitė.

Ji prisiminė neseną diskriminacijos lyties atžvilgiu precedentą, kai „vieno iškilaus universiteto iškilios katedros vedėjas yra atvirai pasakęs, kad berniukams – Plutarchas, mergaitėms – mezgimo vadovėlis“. M. Jankauskaitė stebėjosi universiteto akademinės bendruomenės reakcija, kai išvadoje buvo „absoliučios vingrybės, bandymas išsisukti iš situacijos, kad ir vilkas sotus būtų, ir avys nenukentėtų“.

„Tai būtų nepriimtina visuomenėje, kurioje bet koks seksizmas neįmanomas. Žinant kontekstą, paskui gal nereikia stebėtis, kad Seimo nariai leidžia prezidentės atžvilgiu tokius seksistinius pareiškimus. Paskui prasideda visokie išvedžiojimai vietoje to, kad būtų pasakyta: mūsų visuomenė pritvinus seksizmo, seksizmas tampa tos pačios visuomenės raidos stabdžiu“, - teigė lygių galimybių ekspertė.

M. Jankauskaitė kalbėjo ir apie diskriminaciją dėl lytinės orientacijos. „Akivaizdu, kad nėra nė vieno universiteto, kuris atvirai turėtų tokių studentų grupes – kurie galėtų laisvai reikštis, laisvai daryti projektus - tai, kas labiau pažengusiose valstybėse tiek normalu, kad net nekelia klausimų“, - sakė specialistė.

Pasak jos, Švedijoje homofobijos problemos sprendžiamos jau ne aukštajame moksle, o visoje švietimo sistemoje. Čia vertinama tai, kad turinčių ne heteroseksualią orientaciją yra ir tarp mokytojų, ir tarp mokinių, siekiama, kad jie galėtų saugiai jaustis.

M. Jankauskaitės manymu, Lietuvoje esančias problemas reikia spręsti neatidėliotinai, mat tai neigiamai atsiliepia visai visuomenei.

Homoseksualūs studentai bijo prabilti

Rūta Ruolytė
Rūta Ruolytė
© A.Didžgalvio nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantės, ilgametės LSS aktyvistės Rūtos Ruolytės teigimu, LSS, ilgai dirbusi su negalios klausimais, pajuto signalą iš studentų ir pribrendo plėsti sritį pradėdama kalbėti apie kitas aukštajame moksle diskriminuojamas grupes. „Iš studentų gauname neoficialius pareiškimus, nes žmonės iš tiesų bijo – bijo atsiskleisti ir viešinti save“, - apie homoseksualių studentų diskriminaciją kalbėjo R. Ruolytė.

Ji pastebi, kad kartais žmogus nepatiria diskriminacijos viešai – iš jo nesijuokiama, tačiau per paskaitas ar studentų atstovybėse nuskamba juokelių apie homoseksualius asmenis. „Mūsų pozicija – jeigu tu girdi, kad iš kažko yra šaipomasi, juokiamasi, sakomi anekdotai, o tu stovi ir nesustabdai, nepaprieštarauji arba nepareiški savo nuomonės, vadinasi, prisidedi prie tokios diskriminacijos“, - kalbėjo R. Ruolytė.

VDU doktorantė prisiminė atvejį, kai Lietuvos krikščioniško fondo aukštosios mokyklos studentai juodaodžiai Klaipėdoje patyrė smurtą - prireikė metų ir daugiau, kad jie be baimės vaikščiotų po miestą.

Nori diplomo – patylėk

M. Jankauskaitė teigė žinanti atvejį, kai vieno universiteto magistrantui, aktyviau reiškusiam savo poziciją homoseksualų diskriminacijos klausimais, buvo patarta apsispręsti, ko nori – likti magistrantūroje ir gauti diplomą ar toliau „reikštis“.

Ji pastebėjo, kad problema susijusi ne tik su studentais – yra dėstytojų, kurie, kalbėdami apie pagarbos įvairovei temas, demonstruojama keistą ideologiją. Jiems, mano pašnekovė, irgi reiktų galvoti, ką šneka, kokią poziciją atstovauja ir kokios to pasekmės.

M. Jankauskaitės nuomone, kiekvienas save gerbiantis universitetas galėtų priimti vidines nuostatas, kuriose būtų aiškiai pasakyta, kad laikomasi nediskriminacinės politikos. Pasak jos, visas atskirties grupes reiktų traktuoti vienodai - turi būti bendra nediskriminacinė politika.

Pašnekovės nuomone, reikia sukurti vidinius mechanizmus – pavyzdžiui, tarybas, į kurias būtų galima kreiptis patyrus diskriminacija, užgauliojimus.

„Turėtų būti iš karto reaguojama, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms patyčioms ar kitiems neleistiniems dalykams. Tokiu būdu vidinė kultūra ir keistųsi. Vadovybė turi aiškiai suvokti, kad tai būtina dėl paties universiteto gerovės, kad taip galima kelti tą pačią kokybę, studentų kūrybiškumą“, - kalbėjo Lygių galimybių plėtros centro atstovė.

Stiofanas McFaddenas
Stiofanas McFaddenas
© A.Didžgalvio nuotr.

Diskusijoje dalyvavęs Škotijos nacionalinės studentų asociacijos atstovas LGBT klausimais Stiofanas McFaddenas teigė, kad sprendžiant diskriminacijos problemas, studentai su vadovybe turi dirbti kartu.

„Pagrindinis problemos sprendimo būdas – universitetuose kurti sveiką aplinką – čia turi būti nediskriminacinė, lygybės politika, į skundus turi būti reaguojama labai rimtai“, - kalbėjo S. McFaddenas. Pasak jo, tai padeda kurti situaciją, kada susidūrę su diskriminacija žino, kad jų skundas bus išgirstas, studentų atstovai tinkamai jiems atstovaus.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Pasitikrink žinias: sukti klausimai apie istoriją (92)

Ar pamenate, kas vyko per Prancūzijos revoliuciją? O kaip buvo prijungtas Klaipėdos kraštas? Jei manote, kad jūsų istorijos žinios ne ką prastesnės už dvyliktoko – kviečiame priimti DELFI ir leidyklos „Šviesa“ mestą iššūkį.

Finansavimas doktorantūrai kitiems mokslo metams padidintas 1,3 mln. eurų (14)

Finansavimas doktorantūrai kitiems mokslo metams padidintas 1,3 mln. eurų.

Tūkstančiai mokinių ir mokytojų nebežino, ką daryti (138)

Mokslo metų pabaiga – įtemptas metas ir mokytojams, ir ugdymo įstaigų vadovams. Šiuo metu tradiciškai vyksta paskutiniai mokinių atsiskaitymai, vedami trimestrų ar pusmečių pažymių vidurkiai. Tačiau šiemet, skundžiasi jie, šis procesas nevyksta sklandžiai.

Po anglų kalbos egzamino – priekaištai: kliuvo viena užduotis (204)

Daugiau nei 20 tūkst. abiturientų šeštadienį laikė valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą. Pirmieji išsprendę jo užduotis pasidalinti savo patirtimi sutiko ir su DELFI.

Dvyliktokams – pirmasis rimtas išbandymas: vyks anglų k. egzaminas (36)

Šeštadienį daugiau nei 20 tūkst. abiturientų laikys anglų kalbos egzaminą. 9 val. prasidėsiančiam žinių patikrinimui atlikti bus skiriamos 3 valandos.