„KTU siūlo daugybę studijų programų. Pavyzdžiui, verslo administravimas, elektros, informatikos inžinerijos... Dauguma jų turi specializacijas, kurias reikės rinktis antro kurso pabaigoje. Specializacijas siūlanti studijų programa tampa patrauklesnė, platesnė bei įdomesnė. Apie jas rašoma universiteto tinklalapyje, pasakojama pirmame kurse ir dar kartą antrame“, – pasakojo mergina.
Pasak Akvilės, KTU administracija tikrai atsižvelgia į studentų nuomonę įvairias klausimais. Dažnai vyksta apklausos, po kurių vykdomi pokyčiai, tačiau prabilus apie bėdas, kilusias dėl specializacijų pasirinkimų, susiduriama su tyla.
„Specializacijos būna pasiūlytos dvi ar trys, teigiama, kad visi gali jas rinktis laisvai, tačiau kai tam ateina laikas, per prievartą brukama viena vienintelė studijų kryptis, kuri jiems patogi“, – atskleidė mergina.
Nori perspėti, kas gali laukti
Ji aiškino galinti suprasti, kai taip elgiamasi tuomet, kai dauguma grupės narių pasirenka vieną specializaciją, tad gal dėl 1-2 kitų studentų mokyti dar vieną dalyką tiesiog neapsimoka, tačiau tvarka dėl vienos specializacijos, jos teigimu, jau kone nusistovėjusi.
„Pateisinamas šis žingsnis tada, kai kitą specializaciją iš grupės pasirenka vienas ar du žmonės, bet ne tada, kai vieną specializaciją pasirenka pusė grupės, ji patvirtina per akademinę sistemą, suteikiama vilčių, o po to liepiama visiems pasirinkti kitą dalyką. Kodėl?“, – retoriškai klausė mergina.
Akvilės teigimu, taip elgtis universitetams neturėtų būti leidžiama.
„Studijų kaina vis didėja, dauguma moka už mokslą ir vis tiek negauna to, ko nori. Yra studentų, kurie stojo į studijas vien dėl specializacijos krypties, tačiau jiems tenka susitaikyti ir studijuoti tai, kas jiems neįdomu ir keičia ateities planus. Labai daug gero galima išgirsti apie KTU, bet apie problemas garsiai niekas nešneka. Universitetas privalo atvirai papasakoti, kaip viskas vyksta, o ne vilioti studentus tuščiomis kalbomis apie pasirinkimo laisvę bei galimybes“, – įsitikinusi ji.
Ragino kreiptis į administraciją
Tuo metu KTU Studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė DELFI tikino, kad jai sunku komentuoti šią situaciją nežinant konkrečių aplinkybių, tačiau patikino, kad, pagal bendrą tvarką, į studentų poreikius tikrai atsižvelgiama.
„Universitetas studentams suteikia galimybes rinktis asmeninį studijų modulių rinkinį, gretutines studijas arba specializaciją, taip kaip numatyta jų studijų programoje, tačiau tiek studijų programos, tiek specializacijos ar gretutinės studijos yra organizuojamos esant pakankamam studentų skaičiui. Jeigu programoje yra nedidelis studentų skaičius, deja, tenka pripažinti, kad universitetas siūlo studentų grupei studijuoti tą specializaciją ar gretutines studijas, kurias konkurso metu pasirinko didesnis studentų skaičius. Žinoma, studentai iš anksto turi būti informuoti apie galimus pasirinkimo apribojimus“, – aiškino ji.
Anot J. Šiugždinienės, jei studentams kyla problemų ar neaiškumų, jie turėtų kreiptis į savo fakulteto Studijų centrą arba į KTU Studijų organizavimo departamentą, informuoti juos apie susidariusią padėtį ir kartu ieškoti alternatyvų.
„Visuomet labai laukiame studentų atsiliepimų, reakcijos, konstruktyvios kritikos, ypač dėl studijų. Universitetas siūlo didelę studijų pasirinkimo laisvę ir galimybes studentams, nes studijų tarpkryptiškumas, tarpsritiškumas yra mūsų prioritetas“, – pridūrė ji.
Specializacijos – populiaru, bet ne visada pasiteisina
Savo ruožtu Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorė Nora Skaburskienė DELFI aiškino, kad praktika įvardinti kelias studijų specializacijas – pakankamai dažna Lietuvoje.
„Kai aukštosios mokyklos teikia mums studijų programą, kartu pateikia ir galimas specializacijas, tačiau vėliau visas studijų organizavimas priklauso nuo pačios aukštosios mokyklos. Iš tiesų galima pateikti daugiau specializacijų, nei aukštoji mokykla sugeba organizuoti vienais metais. Kartais jos vykdomos kasmet, kartais kas antrus metus ar rečiau. Aukštosios mokyklos yra autonomiškos, tad gali įgyvendinti studijas pagal savo galimybes“, – aiškino ji.
Tačiau, pripažino N. Skaburskienė, būna, ir kad po metų ar poros tam tikras specializacijas atlikus išorinius vertinimus rekomenduojama uždaryti.
Siūlo dialogą megzti su aukštosiomis mokyklomis
Pasak SKVC direktorės, panašių problemų, kokios kilo į DELFI besikreipusiai studentei, nekiltų, jei aukštosios mokyklos tiksliau paaiškintų, ko įstoję mokytis gali tikėtis.
„Jei stojantiesiems pateikiama informacija, kad studijų programai kasmet priklauso daug specializacijų ir bus galima pasirinkti bet kurią, nėra gerai. Reikėtų iš anksto paaiškinti, ko galima tikėtis, iš kokių specializacijų bus galima rinktis ir ką kada studijuoti.
Jei taip nutiko, kad nebuvo susikalbėta, problemą turėtų spręsti pati aukštoji mokykla. Galbūt galima sudaryti galimybę studentams pasirinkti laisvuosius ar alternatyviuosius mokomuosius dalykus, kurie atitiktų jų lūkesčius, padėtų susipažinti su norima specialybe. Specializacijai reikalingos žinios paprastai nėra didelės apimties, tad gal galima taip susidėlioti studijų planą, kad pavyktų įgyti reikiamų žinių“, – patarė ji.