Kaip rašo „Lietuvos žinios“, pagal švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašytą įsakymą, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinį teks "sulipdyti" iš ne mažiau kaip 400 žodžių. Lietuviškų mokyklų abiturientams numatomas 100 žodžių didesnis slenkstis. Per mokyklinį egzaminą vieniems užteks 250, kitiems - 350 žodžių. Negana to, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista padaryti daugiau klaidų, nors tai vienintelis privalomas valstybinis egzaminas nusitaikiusiems į aukštąsias mokyklas.
Žymūs šalies lituanistai ir pedagogai - lietuvių literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona ir Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė - neslepia nusivylimo: sunkus lituanistų įdirbis kone nubrauktas, Lietuva šiemet turėjo istorinę galimybę leisti piliečiams laikyti bendrą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau džiaugsmas dėl to aptemo. D. Eigminienės manymu, "vaikai tapo situacijos įkaitais".
A.Smetona tvirtino esąs problemos sprendimo, padiktuoto išsamių tyrimų, o ne politinių manipuliacijų, šalininkas. Tyrimai buvę atlikti, o pagal juos vidutinių gabumų lietuvišką mokyklą baigęs mokinys atsiduria nepalankesnėje situacijoje nei vidutinių gabumų lenkiškos mokyklos abiturientas. "Deja, su vienais žaidžiami politiniai žaidimai, su kitais - ne. Negirdėjau priekaištų nei žydų mokykloje, nei baltarusių. Galbūt nuo tada, kai 2002 metais žengti pirmieji žingsniai suvienodinto egzamino link, vieni nuoširdžiai tam ruošėsi, o kitiems tie metai prabėgo manant, kad niekas nepasikeis", - svarstė A.Smetona.
Visuomenės dėmesį prikaustęs siūlymu Vilniaus universitete įvesti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą A.Smetona teigė neatmetantis galimybės jį įvesti ateityje, nes į aukštąją mokyklą žmonės turi būti priimami skaidriais, vienodais pagrindais. "Pirmą kartą teoriškai turime vykdyti vieną egzaminą, o praktiškai matome du skirtingus egzaminus. Tai apgavystė. Mokyklose bendrojo ugdymo pagrindas yra tautiškumas, ant kurio statomas pilietiškumas. O vienas esminių komponentų yra gimtosios kalbos ir literatūros kultas. Dabar jis yra griaunamas", - teigė jis.