Prieš balsavimą Seime virė diskusijos.
Į Seimo narius kreipęsis premjeras Andrius Kubilius atsiprašė jaunimo, kad reforma nevyko 19 metų – esą dėl to vis daugiau gabiausių jaunuolių išvyksta studijuoti svetur. „Dėl to, kad ten randa žymiai aukštesnės kokybės aukštąjį mokslą ir studijas. Iš to turime padaryti paprastą išvadą – iš esmės turime aiškiai konstatuoti, kad mūsų universitetai, mūsų aukštasis mokslas, deja, pralaimi tarptautinėje konkurencijoje“, - kalbėjo A. Kubilius.
Pasak premjero, vienintelis kelias, kuriuo galima eiti siekdami įveikti problemą – nestovėti vietoje. A. Kubilius ragino suvokti, kad taip toliau būti negali – permainos turi tęstis.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kartojo, kad nuo ateinančio rugsėjo viena vieta pirmakursiams bus finansuojama dvigubai daugiau nei anksčiau, valstybė pilnai apmokės studijas didesniam studentų skaičiui nei pernai.
„Ar tai reiškia, kad tai yra prieinamumo mažinimas? Ar tai reiškia, kad tai yra atskirties didinimas“, - klausė G. Steponavičius.
Ministras teigė, kad pagal praėjusių metų egzaminų vidurkius pirmoje vietoje puikuojasi ne Vilnius ir ne Kaunas, bet Šakių rajonas. Pasak jo, kalbama ne apie griovimą, o galimybių išlaisvinimą tiems, kurie nori dirbti kūrybingai. Pasak G. Steponavičiaus, koalicija tai gali padaryti nebijodama atsakomybės už sprendimus.
Ir griovimas yra pradžia
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas reformai nepritariantiems socialdemokratams priminė, kad įstatymo pamatai priimti dar praėjusios Vyriausybės, vadovaujant tuometinei švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei. Pasak jo, partija dėl įstatymo turi abejonių ir pastabų, tačiau ragino balsuoti už.
A.Zuokas taip pat pasiūlė G. Steponavičiui parašu patvirtinti įsipareigojimą išlaikyti šiandien skelbiamų studijų krepšelių skaičių.
Konservatorius Mantas Adomėnas sakė, kad, jei gebame kurti kažką naują, pralaužti stagnacines struktūras – šansas šiai valstybei yra. „Jei ne, užsidarome lėto sklendimo žemyn į išnykimą trajektorijoje“, - kalbėjo parlamentaras. Tačiau, sakė parlamentaras, tai tik pirmas, bet absoliučiai būtinas žingsnis.
Tautos prisikėlimo partijos atstovas Saulius Stoma aiškino iš esmės esąs prieš reformos koncepciją ir jos idėjinį pagrindą, tačiau balsuosiąs už. Pasak S. Stomos, negalima nieko nedaryti ir laukti dar 4 metus, kai galbūt atsiras palankesnė proto, socialinės atsakomybės ir politinės valios konstaliacija.
„Visi žinome, kad dabartinė mokslo ir studijų situacija yra tragiška. Vyksta lėtas beprasmis slydimas žemyn“, - kalbėjo jis. Pasak parlamentaro, nieko nedarydami dugną pasieksime per dešimtmetį, tačiau priėmę siūlomą įstatymą, dugną pasieksime greičiau, tačiau po griovimo būsime priversti greičiau atsikvošėti.
„Kviečiu pradėti mokslo ir studijų reformą nuo griovimo – tebūnie tai bus pradžia. Kartais ir negera pradžia yra geriau nei stovėjimas“, - teigė S. Stoma.
Vadino bankų reforma
Tuo tarpu konservatorė Vida Marija Čigriejienė sakė reformai nepritarianti. „Tai ne aukštojo mokslo, o bankų parėmimo reforma ir studentai suskirstyti į mokančius ir nemokančius. Tai socialiai neteisingiausia reforma Lietuvos istorijoje“, - tikino parlamentarė.
Pasak jos, įstatymas destruktyvus, aukštasis mokslas bus turčių privilegija, be to, iš universitetų atimama valdymo teisė.
„Šis įstatymas – tai katastrofa lietuviškai mokslo ir studijų sistemai“, - teigė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Pasak socdemės, siekiant užčiaupti burnas, buvo griebtasi šantažo prieš rektorius ir jų atlyginimus. Ji klausė, kas Lietuvoje vertesnis didesnių atlyginimų už rektorius – mokslo korifėjus. Pasak B. Vėsaitės, reforma tenorima užveržti paskolų kilpą studentams, sunaikinti mokslo institutus ir užvaldyti universitetus.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys stebėjosi kalbomis, kad aukštasis mokslas ant bedugnės krašto. Pasak K. Daukšio, pritarus įstatymui bus padarytas didžiulis socialinis skirtumas tarp tų, kurie gyvena rajonuose ir miestuose. Esą baigę rajonų mokyklas gaus mažesnius balus nei miestiečiai, tad po kurio laiko nemokamai studijuos daugiausia miestiečių vaikai.
K. Daukšys kalbėjo, kad studijų kokybei atsilieps tai, kad dvejus metus tarp nemokančių už mokslą nevyks rotacija.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis nuogąstavo, kad įstatymas laidoja akademinę bendruomenę - įvykdžius reformą rektoriumi galės būti kas nors iš Laisvosios rinkos instituto ar Pramonininkų konfederacijos.
Numato paramą gabiausiems
Mokslo ir studijų įstatyme numatyta valstybės parama gabiausiems moksleiviams. Geriausiai mokyklas baigę abiturientai gaus studijų krepšelį - 2009 m. tokių bus 21 tūkstantis: 11 tūkstančių universitetuose ir 10 tūkstančių kolegijose. Blogai besimokantis studentas po 2 metų studijų krepšelio neteks.
Negavę studijų krepšelio, tačiau norintys siekti aukštojo išsilavinimo, už studijas turės mokėti aukštosios mokyklos nustatytą pilną kainą. Jiems žadama sudaryti galimybę imti valstybės remiamą paskolą. Iki 10 proc. mokamose vietose geriausiai studijavusių studentų galės susigrąžinti įmokas už mokslą ar negrąžinti paimtos paskolos studijų įmokai.
Daugiausia valstybė pasirengusi mokėti už pilotų ir menininkų rengimą - šių specialybių studijų krepšelis gali siekti per 18 tūkstančių litų.
Įstatymas numato ir aukštųjų mokyklų valdymo kaitą - universitetų valdymas iš Senato atiduodamas iš visuomenės atstovų sudarytai aukštosios mokyklos tarybai. Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija – iš biudžetinių jos taps viešosiomis įstaigomis.
Švietimo ir mokslo ministerija prognozuoja , kad įgyvendinus aukštojo mokslo reformą beveik du kartus padaugės studentų, kuriems visiškai nereikės mokėti už mokslą, daugiausia valstybės finansuojamų studentų, kaip ir iki šiol, rinksis Vilniaus ir Kauno universitetus, o bendras aukštųjų mokyklų skaičius mažės.
Pagrindinės studentų ir moksleivių organizacijos yra ne kartą pareiškusios, kad aukštojo mokslo reforma būtina ir negali būti atidėliojama. Tuo tarpu Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ne kartą ragino siūlomos reformos atsisakyti, rengė mitingus . Reformos palaikymo koncertą organizavo ir permainų aukštajame moksle šalininkai.
Reformai nepritarė daugiausia iš rektorių Lietuvoje uždirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius. Reformą palaikė Lietuvos kolegijų direktorių konferencija.