DELFI

Reformos šalininkai: „Dabar arba niekada"

ELTA, Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2009 kovo mėn. 30 d. 18:35
SpausdintiSpausdinti Informuoti redakcijąInformuoti redakciją KomentaraiKomentarai  (85)
Teksto dydis: DidintiMažinti
Pirmadienio pavakarę sostinės Europos aikštėje surengtame koncerte „Dabar arba niekada – už žinių Lietuvą!” reikštas pritarimas vykdomai aukštojo mokslo reformai. Į kelis šimtus koncerto besiklausančių studentų kreipėsi šalies prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Andrius Kubilius. Tačiau reformą palaikė ne visi buvę aikštėje – keletas studentų laikė plakatus su užrašais „Stepono reforma – švietimo mirtis“.

Koncertas pradėtas tarptautiniu studentų himnu „Gaudeamus Igitur“, kurį atliko VU dainų ir šokių ansamblio choras. Po jo į studentus kreipėsi prezidentas V. Adamkus. „Jau seniai kadencijos metu esu pasisakęs, kad reikia vykdyti reformą, pakelti mūsų mokslo lygį į tą pasaulinę klasę, nors, manau, ir šiandien nesame žemesniųjų tarpe. Tačiau ne viskas padaryta“, - kalbėjo V. Adamkus.

Šalies vadovas sakė suprantantis, kad kiekviena naujovė atsargiai sutinkama, sunkiai priimama. „Tačiau atėjo laikas – tolimesnis delsimas būtų milžiniška prabanga visai tautai, tuo labiau, kad mes su kiekviena diena galime prarasti vis daugiau talento, proto, o tuo protu ir talentu pasinaudos kiti“, - sakė V. Adamkus.

REKLAMA

Prezidentas apgailestavo, kad ne kartą siūlytos pertvarkos nebuvo sutiktos tiek biurokratijos, tiek politikų, tačiau daugiau, pasak V. Adamkaus, laukti negalima.

Į studentus taip pat kreipėsi premjeras A. Kubilius, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Aikštėje vaikščiojo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius su komanda.

Vieniems išsigelbėjimas, kitiems – mirtis

Koncerte už permainas aukštajame moksle dainomis pasisakė Deivis, Živilė Ba, „InCulto", „Happyendless", „Pieno lazeriai", „Saulės kliošas", „Weekends".

Reformos šalininkai mojavo palaikančiais plakatais ir išdalytomis vėliavėlėmis. Keli šimtai studentų atvyko iš Kauno, aikštėje matėsi didžiulis transparantas, kuriame teigta, kad reformą palaiko Kauno kolegija.

Čia pat būriavosi reformos kritikai, plakatuose skelbę „Stepono reforma – švietimo mirtis“, „Norim permainų, o ne kilpos“.

L.Donskis: nebus reformos – šalis nukentės

Prieš koncertą surengtoje spaudos konferencijoje Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis sakė, kad Lietuvoje problema slypi ne studentuose ir ne dėstytojuose. „Problema slypi sistemoje, kuri yra biurokratiška, nelanksti, perdėm centralizuota ir kurioje dingę kai kurie elementai, be kurių neįmanomas joks progresas“, - kalbėjo L. Donskis.

Tais elementais jis įvardijo sąžiningą konkurenciją ir aiškius kriterijus, o „ne politinių įtakų naudojimą ir lakstymą po kabinetus pas valdžią“. „Garbinga konkurencija mokslo, kūrybos sferoje ir, žinoma, konkurencija mėginant įgyti studentų simpatijas“, - apie aukštajam mokslui reikalingas permainas kalbėjo VDU profesorius.

Pasak L. Donskio, švietimo ir mokslo ministras bei jo komanda verti palaikymo, mat žodis „reforma“ skamba ne pirmus metus. „Tam, kad jis nebūtų galutinai diskredituotas, ir kad jauni žmonės nepradėtų alergiškai reaguoti į šią sąvoką, vieną kartą ši reforma turi įvykti. Jei dabar pritrūksime drąsos ir ryžto tą daryti, bijau, šalis skaudžiai nukentės“, - teigė filosofas.

Žurnalistams atkreipus dėmesį, kad jis kartu su Liberalų sąjūdžiu, kuriam priklauso G. Steponavičius, kandidatuos į Europos parlamentą, L. Donskis aiškino kandidatu tapsiantis tik balandžio 18 dieną, o spaudos konferencijoje dalyvaujantis kaip VDU profesorius ir rektorato narys.

LSAS ragino aklai nepritarti

Koncerto „Dabar arba niekada – už žinių Lietuvą!” iniciatyvinei grupei priklauso Lietuvos studentų sąjunga (LSS), Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS).

Prieš koncertą Europos aikštėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusi Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Grėtė Švėgždaitė teigė, kad per 40 tūkst. ant mokyklos baigimo slenksčio stovinčių abiturientų jau orientuojasi į naują aukštojo mokslo sistemą ir žinia, kad reforma neįvyks, jų nenudžiugintų.

„Tikime, kad žadama kokybė išties pakils", - sakė G. Švėgždaitė.

Tuo tarpu Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) prieš renginį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog didelės palaikymo akcijos suteikia aukštojo mokslo sistemos pertvarkai populistinį prieskonį, o pati reforma tampa nebe konstruktyvių diskusijų ir siūlymų objektu. Reformai skaidrumo ir atvirumo suteiktų masinės diskusijos ar Mokslo ir studijų įstatymo pataisų klausymai, teigia LSAS.

LSAS prezidentės Indrės Vareikytės teigimu, reformos stabdyti tikrai negalima, tačiau „skambiais šūkiais" ir „aklai" jos palaikyti irgi nevertėtų.

„Reformos poreikis nekelia abejonių, tačiau kai kurios ruošiamos pertvarkos nuostatos dar tikrai yra tobulintinos. Kol nesame tikri dėl esminių saugiklių būsimiems ir esamiems studentams, negalime sakyti, kad pertvarka bus kokybiška - tokia, kokios reikia Lietuvos aukštajam mokslui ir visuomenei", - pranešime spaudai cituojama I. Vareikytė

Kratosi ŠMM rankos

LSS prezidentas Dainius Dikšaitis tikino, kad Švietimo ir mokslo ministerija susijusi su renginiu tik tiek, kad rengia reformą.

Savo ruožtu G. Steponavičius per pirmadienį surengtą spaudos konferenciją sakė sveikinantis pertvarką palaikančiųjų organizatorių iniciatyvas ir pažymėjo, kad tokios akcijos iš valstybės biudžeto nėra remiamos.

„Mūsų prisidėjimas prie šio renginio - tik toks, kad vakar (sekmadienį - ELTA) koncerte dalyvaujančiųjų iniciatyva aš buvau susitikęs su jais, nes jiems irgi rūpėjo suvokti reformos esmę giliau", - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas.

G. Steponavičius teigė manantis esą yra įklimpta į nedidelių, bet rėksmingų grupių plėtojamą paviršutinišką retoriką. „Tai yra gera proga šaliai pasakyti, kad yra unikalus šansas įgyvendinti pozityvius pokyčius (...). Šio sunkmečio, psichologiškai nelengvo laikotarpio kontekste, manau, mes turėtume džiaugtis tokiomis iniciatyvomis", - sakė ministras.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.


Straipsnių komentarai
Vardas El. paštas
Komentaras
neburnok.lt
 
 
Jaunimo sodas Archyvas
Aštuoniolika praėjusiais metais sunkiais mokiniais vadintų krekenaviečių šiemet pretenduoja į pavyzdingiausiųjų sąrašą. Situacija pasikeitė Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje įgyvendinus projektą „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“.
23 Lietuvoje veikiančių kolegijų būrį gali papildyti dar viena – Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras nori tapti katalikiška kolegija. Už šią idėją kovojanti konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė teigia kolegijos titulo profesinei mokyklai Dievo prašanti maldose.
Lietuvos darželių modernizacijai skirta apie 88 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.