Pasak pramonininkų vado, gerų darbuotojų rengimu turi būti suinteresuota ne tik universitetų valdžia, bet ir patys studentai. Čia pat jis priduria, kad studentas Suomijoje valstybės lėšų gauna šešis kartus daugiau nei lietuvis studentas.
„Gal mums reikėtų keisti schemą ir orientuotis ne į didžiausią studentų skaičių, bet į geriausiai paruoštą inžinierių, ekonomistą, daktarą. Manau, konkurencingumo klausimas šiandien svarbesnis arba svarbiausias“, - kalbėjo B. Lubys.
Anot jo, išvykę į užsienį Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai neužima aukštų pareigų, tik gauna didesnius atlyginimus. Tad esą reikia apsispręsti, ar iš universitetų reikalaujama ruoštis išsilavinusius žmones, ar valstybei reikalingus specialistus.
B. Lubys sako, kad esminis klausimas ir universitetų užduotis - harmoningas valstybės vystymasis. Jis stebisi, kad iš baigusių pedagoginį universitetą mokytojais dirba apie dešimtadalį. „Jeigu jis save ruošė pedagogu, pedagogu turi ir dirbti. Aš suprantu, kad galbūt žmogus padarys karjerą kur kitur, bet jis turi ruoštis dirbti pedagogu“, - aiškino LPK vadovas.
„Pats geriausias žmogaus gyvenimo laikas – būti studentu. Gali ir alaus išgerti, ir į šokius nueiti, ir visa kita. Bet žmogus turi ir profesinę pusę, visumoje jis turi būti orientuotas. Jam orientuotis padeda praktikos, jos gali parodyti, kad iš tos vietos reikia dumti, keisti profesiją, orientavimą“, - apibendrino B. Lubys.
LPK vado teigimu, prie specialistų rengimo turi prisidėti ir darbdaviai. „Pramonininkai gali duoti laboratoriją, cechą, praktikos vadovą, atlyginimą praktikos metu, kepurę, šalmą. O ką daugiau galima duoti? Jis pats turi norėti“, - sakė B. Lubys. Anot jo, koncernas „Achemos grupė“ praktikos metu studentams moka ne mažesnį kaip pusantros stipendijos dydžio atlyginimą.