Tiriant mokinių gamtamokslinį raštingumą, vaikai turėjo atlikti praktines užduotis. Pavyzdžiui, iš pateiktų lūpų blizgesio ir lūpų dažų gaminimo instrukcijų atsakyti, kas nutiktų, jei į kaitinamą mišinį patektų daug vandens.
Pagal gamtos mokslų žinių rodiklį pirmą vietą, surinkusi 563 taškus, užėmė Suomija. Ji stipriai aplenkė kitas tyrime dalyvavusias šalis. Antroje vietoje liko Honkongas – 542 taškai. Latvija su 490 taškų liko 28 vietoje, Lietuva, surinkusi 488 taškus, užėmė 32-ą vietą. Rusija, su 479 taškais, liko 35-a. Sąraše paskutinė liko Kirgizija, tesurinkusi 322 taškus.
PISA tyrimo koordinatorė Jolita Dudaitė pastebėjo, kad Lietuva pirmą kartą panašių tyrimų istorijoje aplenkė Rusiją. Ji taip pat atkreipė dėmesį į labai aukštą Estijos pasiekimą.
Tyrimas parodė, kad lietuviams geriausiai sekėsi mokslinis gamtos reiškinių aiškinimas, tačiau keblumų iškilo gamtamokslių problemų atpažinime bei moksliniame įrodyme.
Bendras šalių rezultatas rodo, kad vaikinai gamtos mokslus vidutiniškai dviem taškais išmano. geriau. Lietuvoje čia pirmauja merginos. Geriausiai gamtos mokslus merginos geriau išmano Katare, vaikinai - Čilėje.
Lietuvoje matematiką išmano ir vaikinai, ir merginos
Vertinant matematinį raštingumą mokiniams teko, pavyzdžiui, pasinaudojant žemėlapio masteliu apskaičiuoti Antarktidos plotą. Pagal matematinį raštingumą pirmauja Taivanis (549), vos vienu tašku atsiliko Suomija (548), o Kirgizija ir vėl liko paskutinė (311).
Estai liko 14 –ti (515), latviai – 31-i (486), rusai – 34-ti (476). Lietuva, surinkusi 486 taškus, liko 30 –a. Pagal šį rodiklį pirmą kartą švietimo tyrimų istorijoje Lietuva aplenkė Latviją – nors surinktų taškų skaičius vienodas, aukštesnę vietą lėmė skirtinga tyrimo paklaida.
Paaiškėjo, kad bendrai vidutiniškai vaikinai matematiką išmano geriau negu merginos, tuo tarpu Lietuvoje abi lytys matematiką moka vienodai gerai. Pasak J. Dudaitės, estų sėkmė aiškinama radikalia gamtos mokslų mokymo reforma.
Merginos skaito geriau
Lyginant šalis pagal skaitymo gebėjimus, į priekį išsiveržė Pietų Korėja, surinkusi 556 taškus. Antri liko suomiai (547), Kirgizija ir pagal šį rodiklį liko paskutinė (285). Estai liko 13-i (501), latviai – 28-ti (479), lietuviai – 32-i (470). Rusai su 440 taškų liko 39-oje vietoje.
Tyrimas išaiškino, kad Lietuvoje kur kas geriau skaito merginos.
J. Dudaitė sakė, jog dar neaišku, kaip galėjo atsitikti, kad PIRLS tyrime nugalėjusi Rusija pagal skaitymo gebėjimus liko ketvirtojo dešimtuko gale.
Tiriant skaitymo gebėjimus mokiniams teko ir tokia užduotis: pagal duotą šaldytuvo garantiją atsakyti į klausimus – kuo reikia pasirūpinti, kad šaldytuvui galiotų garantija, koks pagrindinis skirtumas tarp vienerių ir penkerių metų garantijos.
V.Būdienė: mokykla – pernelyg akademiška
„Iš šių rezultatų negalima pasakyti, kad apskritai mūsų vaikų žinios yra blogos arba išsilavinimas yra prastas. Jis neorientuotas į realų gyvenimą, praktinius dalykus. Negalima užmiršti ir akademinio žinojimo, tačiau mūsų mokyklą reikia perorientuoti arčiau gyvenimo kokybės“, - teigė švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė.
Ji pastebėjo, kad Lietuvos mokykla – pernelyg akademinė. Pasak V. Būdienės, lietuvių mokinių formalios akademinės žinios žymiai lenkia skandinavų mokinių vidurkį, tačiau taikomosios užduotys lietuviams beveik neįkandamos ir nesiekia skandinavų vidurkio.
„Lietuvai šiuo metu reikia iš esmės daug ką pergalvoti – ekonomikai kylant, nebėra natūralu, kad mokyklose gamtos mokslų kabinetai neaprūpinti įranga, nėra natūralu, kad mūsų mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistema nepakankamai fokusuota“, - kalbėjo V. Būdienė. Ji aiškino, kad gautus rezultatus reikės giliau analizuoti bei kreipti dėmesį į tai, ką vaikai moka ir ko dar nemoka. Pasak viceministrės, svarbu siekti, kad švietimui būtų skiriama 6 proc. BVP, kaip tai numatyta valstybinėje Švietimo strategijoje.
Mažai laboratorinių darbų ir nekeliamos hipotezės
Švietimo plėtotės centro direktorius dr. Pranas Gudynas aiškino, kad mokykla išsikėlusi tikslą akcentuoti mokinių gebėjimą mąstyti, veikti ir kurti. Tačiau dar visai neseniai ypač daug dėmesio buvo kreipiama faktinėms žinioms, o ne jų taikymui. Todėl dabar mokymas šalyje pernelyg akademiškas, daug mokinių neatlieka laboratorinių darbų, nekelia hipotezių, nesprendžia problemų. Mokyklose stinga gamtos mokslų mokymo priemonių ir laboratorinės įrangos, ne visi vadovėliai pakankamai modernūs, mokant nepakankamai naudojamos informacinės technologijos.
Tačiau P. Gudynas tikino, kad siekiant pagerinti situaciją, mokyklos aprūpinamos laboratorine įranga, inicijuotas naujų vadovėlių leidimas, atnaujintos bendrosios ugdymo programos, pedagogai bus mokomi taikyti naujausią įrangą. „Daroma gana nemažai darbų, tačiau rezultatai kol kas rodo, kad pastangas reikia dar labiau didinti“, - pripažino P. Gudynas.
PISA tyrimą vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija OECD. 2006 m. tyrime Lietuva dalyvavo pirmą kartą. Lietuvoje buvo apklausta apie 5000 mokinių iš 197 lietuviškų, lenkiškų ir rusiškų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, taip pat mokyklų direktoriai. Mokyklos atrinktos atsitiktinai. Tyrime dalyvavo 57 šalys.