Pilietinė akcija: privačios mokyklos – ne tik turtingiems

© Corbis/Scanpix

Valstybinėms mokykloms ūkinės išlaidos apmokamos iš šalies iždo. Nevalstybinės tokių lėšų negauna ir dėl didesnių mokesčių prieinamos tik pasiturinčioms šeimoms.

Lietuvoje tokių mokyklų yra labai nedaug, o jose besimokančių moksleivių procentas - vienas mažiausių Europoje.

Nevalstybinių mokyklų diskriminacija susirūpinę Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Gintaras Steponavičius ir Valerijus Simulik inicijavo Švietimo įstatymo pataisas.

Siekdamas įtakos Seimui, kuris nevalstybinių mokyklų finansavimo pakeitimus planuoja svarstyti gruodžio viduryje, Tėvų forumas paskelbė pilietinę akciją. Pasirašyti už palankesnes sąlygas rinktis nevalstybines mokyklas galima adresu http://www.tevuforumas.lt/mokyklos.

Pažeistos lygios galimybės

Susirūpinimą nevalstybinių mokyklų diskriminacija Seimui jau pareiškė grupė visuomenei žinomų asmenų, tarp kurių filosofas Leonidas Donskis, Kovo 11-osios akto signatarai Eduardas Vilkas ir Romualdas Ozolas, drabužių modeliuotojas Seržas Gandžumianas, Transparency International Lietuvoje direktorius Rytis Juozapavičius, Lietuvos tėvų forumo vadovai, mokslininkai, dėstytojai, mokytojai.

„Garantuoti viešąjį interesą yra valstybės konstitucinė priedermė. Nesuprantama, kodėl tėvai, mokantys mokesčius į valstybės biudžetą ir turintys teisę gauti iš to paties biudžeto lėšas savo vaikų švietimui, netenka dalies jų vien dėl to, kad pasirenka ne valstybės įsteigtą mokyklą“, - rašoma kreipimesi.

Rašte pažymima, jog tokia situacija „nesuderinama su švietimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad švietimas yra „prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis“ ir prieštarauja deklaruojamam lygių galimybių principui.

Parlamentarai pripažįsta, jog nevalstybinės mokyklos realiai įgyvendina tėvų ir vaikų teisę rinktis ugdymą, atitinkantį jų vertybes, pasaulėžiūrą, religinius įsitikinimus, filosofines pažiūras, todėl joms būtina sudaryti geresnes ir teisingesnes sąlygas.

Išimtis - tik religinėms ir tautinėms bendrijoms

Šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas numato, kad kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo to, kokią mokyklą jis lanko, iš valstybės biudžeto skiriamas mokinio krepšelis.

Tačiau tiesiogiai su ugdymo procesu nesusijusias mokyklos ūkio lėšas skiria mokyklos steigėjas. Išimtis sudaroma tik tradicinių religijų bendruomenių bei tautinių bendrijų įsteigtoms nevalstybinėms mokykloms, kurios visas reikalingas mokyklos ūkio lėšas gauna iš valstybės biudžeto.

„Pagrindiniai nevalstybinių mokyklų finansavimo šaltiniai yra kiekvienam moksleiviui iš valstybės biudžeto skiriamos mokinio krepšelio lėšos ir mokesčiai, surenkami iš tėvų. Akivaizdu, kad tokiose mokyklose ūkio išlaidas realiai apmoka tėvai. Tai lemia didelius nevalstybinės mokyklos mokesčius, kurių tik dalis gali būti skirta tinkamų ugdymo sąlygų kūrimui, dėl kurių iš esmės tėvai ir renkasi nevalstybinę mokyklą“, - pabrėžia pataisas siūlantys parlamentarai.

Pritaikytos masiniams mokinių srautams

Šiuo metu Lietuvoje beveik visos formaliojo švietimo programas vykdančios nevalstybinės mokyklos yra viešosios įstaigos, o jų steigėjai - paprastai fiziniai asmenys arba visuomeninės nepelno organizacijos.

Neneigdami valstybinės švietimo sistemos privalumų, iniciatyvos autoriai primena, kad valstybinės ugdymo įstaigos pritaikytos masiniams moksleivių srautams ir dažnai nepajėgios atliepti bendruomenės edukacinių poreikių įvairovės, realiai įgyvendinti tėvų ir vaikų teisės rinktis ugdymą, atitinkantį jų vertybes, pasaulėžiūrą, religinius įsitikinimus, filosofines pažiūras.

Visame pasaulyje tokią įvairovę užtikrina nevalstybinės mokyklos, tad jų diskriminavimas Lietuvoje - akivaizdžiai nenaudingas ir žmonėms, ir valstybei.

Tik 18 nevalstybinių mokyklų

Švietimo ministerijos duomenimis, 2003-2004 metais Lietuvoje veikė tik 18 nevalstybinių mokyklų.

Europos Sąjungoje nevalstybinių mokyklų dalis daug didesnė. Jos finansuojamos nuo 50 iki 100 procentų, tad mokesčių mokėtojai turi geresnes galimybes parinkti vaikams jų lygį, sveikatą ir motyvacijas atitinkantį ugdymą.

„Manome, kad formaliojo švietimo programas vykdančioms nevalstybinėms mokykloms būtina suteikti valstybės paramą ūkio išlaidoms ir tokiu būdu sudaryti vienodas galimybes visiems mokesčių mokėtojams siekti savo vaikams geresnių ugdymo sąlygų“, - pabrėžė Švietimo įstatymo pataisų iniciatoriai.

Informacinės pilietinės akcijos partneris – naujienų portalas DELFI, iniciatoriai - Lietuvos alternatyvaus meninio ugdymo centro, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos tėvų forumo vadovai.