„Vilnijos“ draugijos pirmininko Kazimiero Garšvos teigimu, Vilnijaus rajone diskriminuojamos ne daugiakalbės, lenkiškos ar rusiškos mokyklos, bet lietuviškos.
„Neteisinga, kad tik lietuviškų Rudaminos, Nemenčinės, Maišiagalos mokyklų mokiniai mokosi antroje pamainoje, o svarbiausia – kad perskirstydama sutaupytas lietuviškų mokyklų mokinių krepšelio lėšas savivaldybė ženklias sumas atiduoda lenkiškoms mokykloms. Tai nustatė Valstybės kontrolė, tačiau situacija nesikeičia“, - DELFI tvirtino draugijos vadovas.
Daugiakalbėms mokykloms žada daugiau pinigų
Anot R.Žakaitienės, mokyklose, kur vaikai mokosi lenkų, lietuvių ir rusų kalbomis vadovėliams skirtų mokinio krepšelio lėšų nepakanka, nes nedideliam skaičiui moksleivių leidžiamos knygos daugiau kainuoja.
„Galvojama apie tai, kad pirmiausia daugiakalbėms mokykloms reikia padidinti mokinio krepšelį. Tokiu atveju gal bus išspręsta problema dėl lėšų perskirstymo metų pabaigoje, kai tam tikras procentas lėšų skiriamas nelietuviškoms mokykloms“, - sakė politikė.
R.Žakaitienės nuomone, padidinus mokinio krepšelį sutaupytų lėšų perskirstymą bus galima riboti.
„Dabar įstatymas leidžia rajono mokykloms perskirstyti mokinio krepšelio pinigus. Bet iš esmės yra labai skaudu kada matosi finansavimo skirtumai, todėl reikia ieškoti juridinių priemonių daugiakalbėms mokykloms skirti daugiau lėšų, kad perkant vadovėlius jos nepritrūktų tam skirtų pinigų“, - kalbėjo ministrė.
Skriaudžiami ne lenkai, o lietuviai, teigia K.Garšva
K.Garšvos nuomone, lenkiškos mokyklos jau seniai aprūpintos nepalyginamai geriau negu lietuviškos. Pagal Mokyklų tobulinimo programą Vilniaus kraštui valstybė skyrė 57 komplektus mokyklinių baldų, iš jų lenkiškoms mokykloms atiteko net 40 komplektų, iš 6 mokymo priemonių komplektų ne lietuviškoms klasėms skirti 5.
„Pagal mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkymo planą iki 2012 metų matyt, jog Vilniaus rajoną valdanti Lenkų rinkimų akcija akivaizdžiai pereina prie lenkiškų mokyklų tolimesnio stiprinimo ir spartaus lietuviškų mokyklų naikinimo programos“, - konstatavo „Vilnijos“ vadovas.
Anot jo, 2005 metais Glitiškių pradinė lietuviška mokykla su 28 mokiniais prijungta prie lenkiškos mokyklos su 5 mokiniais paskiriant lenkų direktorę. „Kodėl ji nejungta prie Glitiškių lietuviškos pagrindinės mokyklos?“, - negalėjo suprati pašnekovas.
Ne prie lietuviškos Juodšilių, o prie lenkiškos mokyklos buvo prijungta Parudaminio pagrindinė mokykla, kurioje 46 mokiniai mokėsi lietuvių kalba ir 46 – lenkų kalba.
Tarsis su naujuoju Vilniaus apskrities vadovu
Vasarą prie rajono savivaldybės savo teises gynę Vilniaus krašto lietuviškų mokyklų mokytojai piktinosi, kad norima dirbtinai naikinti Nemėžio lietuvišką mokyklą-darželį. Lenkų rinkimų akcija taip neva siekia lietuvių vaikus perkelti į trikalbę Nemėžio vidurinę mokyklą, kuriai vadovauja Lenkų rinkimų akcijos narys.
Anot mokytojų, lietuviškame darželyje organizuojamos lenkiškos grupės, lietuviškų klasių vaikai rengiami lenkiškais tautiniais drabužiais.
Aptarti Vilnijos mokyklų problemų švietimo ir mokslo ministrė buvo susitikusi su naujuoju Vilniaus apskrities viršininku, savivaldos atstovais. „Dar viename susirinkime planuojame kalbėtis apie daugiakalbių mokyklų finansavimą ir moksleivio krepšelį“, - žurnalistams teigė R.Žakaitienė.