Šiemet bene daugiausiai kritikos kliuvo lietuvių kalbos ir literatūros rašiniui. Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Birutė Kuklierienė pasišaipė norinti paskaityti bent 20 darbų, kuriuos šiųmečio egzamino temomis būtų gerai parašę patys mokytojai.
„Tikriausiai naujas mitas būtų sukurtas ir apie Lietuvą, ir apie mokymo ir egzaminų programas, ir apie labai jau kaimišką mūsų literatūrą", - ironizavo mokytoja.
Bet ir kiti vadinamieji populiarieji brandos egzaminai (anglų kalba, matematika, istorija) šiemet susilaukė įvairių kritinių pastabų. Jei abiturientus glumino nevykę, nelogiškos, keistos, painios egzaminų užduotys, tai mokytojai dažniausiai priekaištavo dėl su ugdymo programomis prasilenkiančių užduočių ir dėl egzamino rengėjų atotrūkio nuo to, kas vyksta mokyklose.
Brandos egzaminų kokybe nepatenkinti ir tėvai. „Be galo reformuojama egzaminų sistema vis labiau tampa panaši į loteriją: rezultatas priklauso ne nuo to, ką sugebi, o kaip tau pasiseks. Tai jau net visai ne brandos egzaminai", - neseniai konstatavo Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas.
Kas lemia tokią nepasitenkinimo ir kritikos laviną: dėl nesibaigiančios švietimo reformos suirzusi visuomenė, prastas abiturientų žinių lygis, skirtingi lūkesčiai? Šito paklausėme naujosios Nacionalinio egzaminų centro direktorės Saulės Vingelienės.
- Šiųmetė brandos egzaminų sesija dar nesibaigė, tačiau populiariausi egzaminai - jau išlaikyti. Gal jau aiškėja, kada konkrečiai moksleiviai gali tikėtis sužinoti rezultatus?
- Šiuo metu jau yra įvykę 7 valstybiniai brandos egzaminai. Dar liko užsienio kalbos (rusų), užsienio kalbos (vokiečių), chemijos, fizikos, informacinių technologijų valstybiniai brandos egzaminai pagrindinėje sesijoje ir visi 12 valstybinių brandos egzaminų pakartotinėje sesijoje.
Taip pat kaip tik dabar intensyviai vyksta kandidatų darbų vertinimo procesas. Apibendrintos ir statistiniais duomenimis pagrįstos informacijos apie užduotis, jų vertinimą, kandidatų rezultatus galima tikėtis tik pasibaigus abiems - brandos egzaminų pagrindinei ir pakartotinei sesijoms.
Planuojama, kad pirmiausia bus skelbiami užsienio kalbos (anglų) ir užsienio kalbos (prancūzų) valstybinių brandos egzaminų kandidatų rezultatai. Juos skelbti numatome apie birželio 21 dieną. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu yra nustatyta, kad visų pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai turi būti paskelbti iki liepos 12 dienos.
- Kaip manote, kodėl kiekvienas brandos egzaminas susilaukia tokios didelės kritikos bangos? Gal moksleiviai ir tėvai ar mokytojai kitaip įsivaizduoja pačią egzaminavimo esmę?
- Kiekvienais metais po įvykusio brandos egzamino ar paskelbus brandos egzaminą laikiusių kandidatų rezultatus, viešojoje erdvėje kyla diskusijų apie egzaminų užduotis, jų vertinimą, rezultatus.
Tūkstančiai kandidatų laiko pirmuosius savo gyvenime egzaminus, kurių rezultatai ne tik įrašomi į brandos atestatus, bet ir lemia jų tolesnių studijų aukštosiose mokyklose pasirinkimo galimybes. Todėl diskusijos, kritiniai klausimai, siūlymai ir pastabos yra natūrali mokinių, jų tėvų ir mokytojų reakcija.
Rengiantis egzaminui, yra dedama daug pastangų, investuojama daug energijos, laiko ir finansinių išteklių. Deja, kai kurių mokinių ar jų tėvų lūkesčiai ne visada atitinka realias galimybes. Kita vertus, reikia pripažinti, kad egzaminas daugeliui yra psichologinis stresas, kuris taip pat lemia ir egzamino užduoties atlikimą ir tos užduoties įvertinimą po egzamino.
Kokie veiksniai lemia brandos egzamino užduoties vertinimą, reikėtų platesnės viešos diskusijos, į kurią galima pakviesti ne tik mokomųjų dalykų mokytojus, mokinius, jų tėvus, bet ir psichologus.
Šios srities specialistai galėtų profesionaliai aiškinti dar iki pasirenkant egzaminus, kokios yra streso valdymo strategijos, kaip reikia planuoti rengimosi egzaminui etapus, kokie pagrindiniai informacijos šaltiniai apie egzamino užduoties struktūrą, tikrinamus gebėjimus, vertinimo principus.
- Neoficiali kone visų šiemet prieš brandos egzaminus mūsų kalbintų pedagogų nuomonė - NEC neįsiklauso ir neatsižvelgia į pavienių dalykų mokytojų ar jų asociacijų pastabas bei rekomendacijas. Kai kurių mokytojų akimis, egzaminuojant tikrinama ne visai tai, o kartais - visai ne tai, ko mokoma. Ar iš tiesų esama atotrūkio tarp egzaminų rengėjų ir egzaminuojamųjų, ir kokios to priežastys?
- Nacionalinis egzaminų centras oficialiai nėra gavęs nei dalyko specialistų, nei mokinių ar jų tėvų, nei mokytojų nuomonės. Nuo 2012 metų rudens iki brandos egzaminų sesijos pradžios buvo gautos užklausos tik dėl 2013 metų brandos egzaminų sesijos tvarkaraščio ir dėl 2013 metų informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino vykdymo.
Iš mokinius atstovaujančių organizacijų buvome gavę užklausą dėl valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo. Skirtingoms tikslinėms grupėms aktualūs klausimai buvo diskutuojami susitikimų metu, reaguojant į pastabas buvo pakeista informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino vykdymo tvarka, parengtas bendras kelių švietimo institucijų ir mokinius atstovaujančių organizacijų informacinis pranešimas apie kriterinį vertinimą.
Visose egzaminų užduočių rengėjų grupėse yra mokytojų praktikų, kurie moko konkretaus mokomojo dalyko bendrojo ugdymo mokyklose, todėl jie ne iš nacionalinių ataskaitų ar statistinių suvestinių žino ugdymo aktualijas, suvokia, kaip kinta mokinių žinios ir gebėjimai.
Valstybinių brandos egzaminų vertintojai kasmet anketose išsako savo nuomonę apie brandos egzaminų užduotį. Į vertintojų nuomonę atsižvelgiama formuojant užduoties rengimo grupę ir rengiant kitų metų užduotį.
Antra vertus, juk egzaminų užduotys yra rengiamos pagal egzamino programas, dokumentus, kurie reglamentuoja egzamino struktūrą, tematiką, tikrinamų gebėjimų grupes. Su šiuo dokumentu mokiniai yra supažindinami ugdymo procese pasirašytinai. Todėl siūlome klausti ne tik ,,ar egzaminuojama tai, ko mokoma", bet ir ,,ar mokoma to, kas yra apibrėžta egzamino programoje, bet nėra mokyklos pasirinktame vadovėlyje"?
- Pasigirsta nuomonių, jog brandos egzaminų reikėtų visiškai atsisakyti kaip atgyvenusios, savo vaidmenį jau atlikusios formos. Ką apie tai manote?
- Bet kokia vykstanti diskusija apie išorinį vertinimą (brandos egzaminus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, standartizuotus testus) prisideda prie testavimo kultūros kūrimo Lietuvos švietimo sistemoje.
Kiekviena argumentuota nuomonė ir konstruktyvūs siūlymai gali tapti svarbiais mūsų institucijos veiklos kokybę gerinančiais faktoriais.
Noriu atkreipti dėmesį, kad nuomonė apie atseit atgyvenusią egzaminų sistemą turi ir alternatyvą - šiuo metu priimami sprendimai dėl brandos egzaminų skaičiaus didinimo norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose, be to, siekiant kuo anksčiau išsiaiškinti mokinių gebėjimų trūkumus ir norint laiku suteikti pagalbą, rengiamasi standartizuotus vertinimo ir įsivertinimo įrankius taikyti ir žemesnėse pagrindinio ugdymo klasėse.
Daugiau informacijos apie egzaminus rasite www.kurstoti.lt