Apsisprendė, kas bus laikomas gerai besimokančiu studentupapildyta

 (50)
Seimas atmetė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymą septynių balų ribą nustatyti kaip gerai besimokančio studento kriterijų, kas bus laikomas gerai besimokančiu studentu - spręs pačios aukštosios mokyklos pagal studijų sričių specifiką.
Apsisprendė, kas bus laikomas gerai besimokančiu studentu
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Seimas antradienį balsuodamas dėl gerai besimokančio studento apibrėžimo pritarė liberalo Gintaro Steponavičiaus siūlymui, kad tokį statusą turės studentas, jei jo vidurkis įvertintas „gerai“ pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą.

Už šį G.Steponavičiaus pasiūlymą balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 26 parlamentarai. Už tokį siūlymą balsavo liberalai, konservatoriai ir balsavime dalyvavę socialdemokratai. Prieš buvo ir susilaikė „darbiečiai“ bei „tvarkiečiai“. Pataisa įsigalios, jei ją pasirašys šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Pasiūlymo autorius G.Steponavičius sako, jog negalima nustatyti konkretaus balo kaip vieningo kriterijaus skirtingiems universitetams ir net studijų krypčių programoms, nes skiriasi vertinimo specifika - septintukas informatikos specialybėje nėra tolygus tokiam pačiam pažymui pas humanitarus.

„Galvojimas, kad septynetuko prilyginimas mokymuisi „gerai“ yra geriausias sprendimas, buvo viena iš didžiausių nesąmonių, kokių galima sugalvoti. Už galvų griebėsi ir studentai, ir auštųjų mokyklų vadovai, nes, pavyzdžiui, tame pačiame Vilniaus universitete informatikai, sudėtingų mokslų (atstovai), būsimi programuotojai su šešiais balais gaudavo valstybės finansavimą, ir jų vertinimo specifika skiriasi nuo humanitarų, ir tai akivaizdi realybė, kurią mato aukštosios mokyklos, kurią mato studentai“, - žurnalistams Seime sakė G.Steponavičius.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, jog pritaręs buvusio švietimo ir mokslo ministro liberalo G.Steponavičiaus siūlymui Seimas nieko iš esmės nepakeitė ir įstatymas lieka prieštaraujantis Konstitucijai. Dėl naujai patvirtinto reguliavimo ji patvirtino inicijuosianti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT).

„Tai, už ką Seimas pasisakė, nieko nekeičia, lieka galimybė interpretacijoms kiekvienoje aukštojoje mokykloje ir tai yra prieš KT išaiškinimą, nes būtent KT buvo išaiškinęs, kad įstatyme būtų aiškiai apibrėžta, kad nebūtų galimybės jokiai interpretacijai aukštųjų mokyklų viduje. Šiandien mes atsimušėme į tą pačią kliūtį, likome toje pačioje vietoje. Manau, kad Seimas kažkada praregės, įsigilins Seimo nariai, KT galbūt dar papildomai išaiškins, dar aiškiau nurodys“, - žurnalistams sakė A.Pitrėnienė.

„Kaip buvo nuo 2009 metų, tokia neaiški neskaidri nuostata, sudaranti galimybes bet kokiai interpretacijai institucijų viduje, taip ir šiandien Seimas nusprendė (analogiškai)“, - situaciją komentavo ministrė.

Ministerija siekė, kad gerai besimokančiu būtų įvardijamas studentas, kurio vidurkis yra didesnis nei 7 balai ir jis neturi akademinių skolų. Švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė Seimą skubino su pataisa, kad vėl pradėtų veikti studentų rotacijos sistema, sustabdyta po Konstitucinio Teismo 2014 metų nutarimo.

G.Steponavičius sutiko, kad gerai besimokančio studento samprata „lieka iššūkiu“, bet sakė jo pasiūlytą variantą esant nepalyginamai geresnį, nes „neįmanoma skirtingų studijų ir profesijų vertinti pagal tą patį kurpalį“.

Pasak G.Steponavičiaus, aukštosioms mokyklos netruks apsibrėžti, kas bus laikoma gerai besimokančiu studentu, nes vertinimų tvarkos yra realiai nustatytos, tik reikės jas perkelti į statutą. „Ir dabar aukštosiose mokyklose yra galiojančios vertinimo sistemos, taip kad ne tuščioje vietose atsirado naujas reguliavimas, tik aukštosios mokyklos turės papildyti statutą, integruojant patvirtintas tvarkas“, - sakė G.Steponavičius.

Gerai besimokančio studento apibrėžimas keičiamas po KT nutarimo, kad įstatyme nustatyta studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.

Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis. Po KT nutarimo ši norma nebegalioja, o naujas rotacijos mechanizmas dar nepatvirtintas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams – naujo lygio pagalba (2)

Elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams bus teikiama naujo lygio pagalba. Kaune atidarytas pirmasis Lietuvoje centras, kuriame tokių sutrikimų turintys vaikai mokysis ir gyvens.

Lietuvių kalbą studijuojantiems užsieniečiams skirtos K. Būgos premijos

Užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams skirtos Kazimiero Būgos stipendijos.

Mokytojų algų kėlimo programa nuo sausio neprasidės (57)

Darbo grupei antradienį bandant pakoreguoti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą, ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad ilgalaikė pedagogų darbo užmokesčio didinimo programa nestartuos nuo 2017 metų sausio.

Švietimo ministrės A. Pitrėnienės „ačių“ juokina feisbuką (653)

„Ačiū“ - lietuviškas žodis, kurio rašymo ypatumų mokomės pirmose mokyklos klasėse. Šis žodis rašomas su raide „ū“, tačiau ši taisyklė ne kiekvienam įkandama. Tačiau, kai klaida „puošia“ švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės rinkiminės kampanijos lankstinukus, tai užsuka pašaipų virtinę.

N. Putinaitė. Ką partijos galvoja apie aukštąjį mokslą (59)

Partijų programose aukštasis mokslas, kaip jau įprasta, nėra prioritetas. Aukštajam mokslui net apimties atžvilgiu skiriama daug mažiau dėmesio nei bendrajam ugdymui. Tai aiškintina paprasta politine pragmatika.