Apklausa: mokykla paruošia egzaminams, tačiau ne gyvenimui

 (180)
Mokykla labiau ruošia egzaminams, o ne gyvenimui, mano daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų. Mokymo kokybe mokykloje patenkinti 26 proc. respondentų, 25 proc. ja nepatenkinti, o 45 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi, rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Apklausa: mokykla paruošia egzaminams, tačiau ne gyvenimui
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Minčiai, kad mokykla kokybiškai paruošia egzaminams, tačiau ne gyvenimui, pritaria ir Lietuvos mokinių parlamento (LMP) pirmininkas Paulius Kazakevičius.    

26,6 proc. apklaustųjų sakė esantys patenkinti dabartine mokymo kokybe mokykloje, 25,4 proc. respondentų mokymo kokybė netenkina. Net 45 proc. apklaustųjų nurodė šiuo metu su mokykla nesusiduriantys, tad neturintys aiškios nuomonės.

Mokymo kokybe dažniau patenkinti vyrai, rajonų centrų gyventojai. Nepatenkintos – moterys,  36–45 m. atstovai.

Ar Jūs esate patenkintas dabartine mokymo kokybe mokykloje? (proc.)

Taip

26,6

Ne

25,4

Šiuo metu su mokykla nesusiduriu, tad aiškios nuomonės neturiu

45,0

Neatsakė

3,0

Iš viso:

100

Tai, kad mokykla paruošia gyvenimui, mano 25,4 proc. respondentų. Tuo metu net 58,4 proc. mano, kad mokykla labiau ruošia egzaminams. 16,2 proc. respondentų į šį klausimą neatsakė.

Atsakant į šį klausimą, reikšmingų skirtumų pagal socialines–demografines charakteristikas nebuvo.

Kaip manote, ar mokykla paruošia gyvenimui? (proc.)

Taip, tai, ko išmoksti, pritaikoma gyvenime

25,4

Ne, mokykla labiau ruošia egzaminams

58,4

Nežino / neatsakė

16,2

Iš viso:

100

21,8 proc. apklaustųjų prisipažino mokykloje patyrę patyčių. 58,6 proc. nurodė patyčių nepatyrę, 16,8 proc. to neprisiminė, o 2,8 proc. į šį klausimą neatsakė. Patyrusios patyčių dažniau prisipažino moterys, taip pat jaunesnio amžiaus (18–35 m.) respondentai.

Ar Jums mokykloje teko patirti patyčių? (proc.)

Taip

21,8

Ne

58,6

Neprisimenu

16,8

Neatsakė

2,8

Iš viso:

100

MRU profesorė: mokykla ruošia ir gyvenimui, ir egzaminams

„Tai, kad ketvirtadalio apklaustų nuo 18 iki 75 metų visuomenės atstovų manymu, mokymo kokybė netenkina jų lūkesčių, rodo, kad greičiausiai yra neatsižvelgta į jų, kaip „vartotojų“, poreikius, jie neįtraukiami diskutuojant, kas yra kokybė arba nėra bendrų susitarimų dėl kokybės“, – sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos instituto direktorė profesorė Valdonė Indrašienė.

V. Indrašienė atkreipia dėmesį, kad kokybės klausimas yra sudėtingas – skirtingai kokybę suprantame ir reikia susitarimų, kokiais parametrais ją vertiname.

Pasak V. Indrašienės, mokykla ruošia ir gyvenimui, ir egzaminams, nes tai lemia tolesnį mokinių mokymosi kelią ir pasirengimą profesijai. „Kaip mokykla paruoš gyvenimui, galima tik prognozuoti – tai priklausys ir nuo paties mokinio – kaip jis priims sprendimus, kokią atsakomybę išsiugdys ir panašiai. Pritariu, kad dabar visuomenėje vyraujanti nuomonė yra tokia – mokykla ruošia egzaminams. Todėl ir egzaminai labiausiai daro įtaką ugdymo procesui“, – teigė profesorė.

V. Indrašienės teigimu, apie tai kalba ir švietimo bendruomenė, raginanti palaipsniui mažinti egzaminų svorį ir vaidmenį.

„Patyčių tema šiandien iš tiesų yra labai aktuali. Ir tai rodo atliktas tyrimas – patyčias mokyklose dažniau patyrė jaunesni (18–35 m. amžiaus) apklaustieji. Ir nors mokyklose visais įmanomais būdais mėginama šią problemą spręsti, diegiamos modernios patyčių prevencijos strategijos, tačiau patyčių reiškinio daugiaaspektiškumas reikalauja laiko, didesnio dėmesio ir pagalbos iš tėvų“, – apie patyčių problemą kalbėjo V. Indrašienė.

P.Kazakevičius: baigęs mokyklą nesi pasiruošęs gyvenimui

Paulius Kazakevičius
Paulius Kazakevičius
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

Tai, kad mokykla labiau ruošia egzaminams, ne kartą dėmesį atkreipė Lietuvos mokinių parlamentas (LMP). „Linkstame prie to, kad mokykla labiau ruošia egzaminams. Aišku, kai kurias žinias gyvenime pritaikai vienareikšmiškai, bet baigęs mokyklą pilnai gyvenimui nesi pasiruošęs“, – teigia LMP pirmininkas P. Kazakevičius.

Pasak P. Kazakevičiaus, nors mokykla kokybiškai neparengia gyvenimui, tačiau egzaminams paruošia puikiai – suteikia puikų žinių, nors kartais ir sausų, bagažą.

„LMP kelia idėją, kad mokiniai vertinami neteisingai – mokykloje ugdoma klaidų baimė. Gyvenime žmogui klysti normalu – iš klaidų mokaisi. O jei mokykloje padarei klaidą, už tai iškart gauni mažesnį įvertinimą. Kaip ir skatina klaidų nebedaryti, tačiau kartu išugdoma klaidų baimė“, – kalbėjo P. Kazakevičius. Mokykloje jis pasigenda ir paprasčiausių komunikacijos dalykų mokymo – bendravimo, organizacinių įgūdžių.

LMP pirmininko manymu, patyčių mastas mokykloje paplitęs labiau nei parodė apklausa. „Džiaugiamės, kad pasitelkus įvairius naujausius metodus, europietiškas programas situacija pamažu gerėja, bet Lietuvoje patyčios vis dar labai paplitusios. Ne visi, bet didesnė dalis mokinių mokykloje su tuo susiduria“, – mano pašnekovas.

Naujienų portalo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" viešosios nuomonės apklausą atliko šių metų rugpjūčio 26- rugsėjo 8 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Emigracija tik didėja: specialybė, kurios atstovams lengvesnis gyvenimas nežadamas (110)

Pernai iš Lietuvos išvyko 44,5 tūkst. žmonių ir tai buvo 8 tūkst. daugiau nei 2014-aisiais. Šiemet – per pirmąjį pusmetį Lietuvą paliko 23 tūkst., o tai 7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Ketvirtadalis nuo karo priglaustų Ukrainos moksleivių ateitį sieja su Lietuva (35)

Ketvirtadalis nuo karo Ukrainos Rytuose pabėgusių ir Lietuvoje laikinai besimokančių ukrainiečių moksleivių savo ateitį sieja su Lietuva, sako Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.

Docentė: užsienio kalbų mokėjimas gerina net vairavimo ir matematinius įgūdžius (16)

Kalbų mokymasis lavina socialines žmogaus kompetencijas ir net matematinius įgūdžius, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti bent dvi užsienio kalbas. Taip LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto Šiuolaikinių kalbų ir kultūrinės komunikacijos katedros vedėja docentė daktarė Saulė Petronienė.

Vadovauti Muzikos ir teatro akademijai pretenduoja vienas kandidatas (24)

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektoriaus konkurse dalyvauja vienintelis kandidatas – dabartinis šios aukštosios mokyklos vadovas Zbignevas Ibelgauptas.

Kauno rajono mokyklos sulauks daugiau pirmaklasių (6)

Iš 9,5 tūkst. Kauno rajono mokyklas rudenį pradedančių lankyti moksleivių net 1011 bus pirmokai, o tai – kur kas daugiau, nei pirmaklasių buvo praėjusiais mokslo metais.