DELFI skaitytojai teikė savo siūlymus, kaip pagerinti maitinimą mokyklose

DELFI skaitytojai kelias savaites siūlė, ką reikėtų pakeisti, kad mokinių valgiaraštis mokyklose būtų kokybiškesnis ir sveikesnis. A. Klišonio teigimu, su daugeliu siūlymų tenka sutikti. Pavyzdžiui, vaikams reikėtų vartoti daugiau daržovių, pieno, sveikų produktų. Beje, ir šiandien yra reikalavimas, kad prie pietų mokyklose turi būtinai būti arba vaisių, arba daržovių. Taip pat vyksta vaisių vartojimo skatinimo programa, prasidėjusi 2009 m., kurios dėka kiekvienais metais didėja vaisių kiekis mokyklose.

Audrius Klišonis
„Nemažai skaitytojų skundėsi sveikatai nepalankiais produktais, pavyzdžiui, kava, traškučiais, limonadais. Visi šie produktai yra draudžiami mokyklose, tačiau gimnazistai prašo, kad kava būtų grąžinta į mokyklas ir ja būtų leidžiama prekiauti vyresnių klasių moksleiviams.

Nemažai tėvų nenorėtų duoti grynųjų pinigų vaikams, nes nežino, kam jie juos išleidžia. Tėvai norėtų, kad jie galėtų iš anksto apmokėti už vaikų maistą mokyklose, matytų internetu, ką vaikai nusipirko, arba galėtų patys užsakyti tam tikrus patiekalus. Manau, tai įmanomas ir protingas pasiūlymas, nes pirmiausiai už vaikų mitybos įpročius yra atsakingi tėvai“, - svarstė DELFI svečias.

Viceministras priminė, kad prieš keletą metų jau buvo kilęs klausimas dėl nesveikų ir nepageidaujamų produktų mokyklose: pavyzdžiui, traškučių, energetinių gėrimų, prie kurių dėl juose esamų priedų labai greitai priprantama. Šiuo metu yra patvirtinti sąrašai, kokiais produktais uždrausta prekiauti švietimo įstaigose. Tačiau pašnekovas sutiko, kad nesveikų produktų mokiniai vis dar nesunkiai gali įsigyti. Mat nors mokyklose jais neprekiaujama, pastebima tendencija, kad šalia mokyklų atsiranda parduotuvėlių, kioskelių, kurie prekiauja šiais produktais ir ten mokinių eilės būna gana didelės.

„Nuo lapkričio 1 d. energetiniai gėrimai turi būti ženklinami, kad juose yra padidintas kofeino kiekis ir vaikams nerekomenduojama jų gerti. Lietuva yra pirmoji ir vienintelė ES šalis, kuri įvedė tokį žymėjimą. Pasiūlymų visai neparduoti vaikams parduotuvėse energetinių gėrimų gauname, tačiau Ūkio ministerija tokius siūlymus vertina kaip ribojimą verslui“, - apgailestavo A. Klišonis.

Nuo kitų metų liepos įsigalios naujas maitinimo organizavimo aprašas

Paklaustas, kas geriau – kai vaikai per pertrauką lekia į šalia mokyklos esantį kioskelį, kuriame gauna, ko nori, ar kad tuos produktus, kuriuos vis tiek perka, jie galėtų saugiai įsigyti mokykloje, viceministras pabrėžė esantis už tai, kad sveikos mitybos principai būtų tiek šeimoje, tiek mokyklose. „Mūsų tikslas, kad vaikai ne prievartiniu būdu neitų pirkti bandelių ar čeburekų, bet kad jie sąmoningai valgytų tą maistą, kuris yra sveikas. Tai galima daryti tik dirbant kartu su jų tėvais. Šiuo atveju būtinas švietimas“, - įsitikinęs DELFI svečias.

Nuo kitų metų liepos 1 d. įsigalios nemažai naujovių, susijusių su nauju maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašu. Pavyzdžiui, atsiras reikalavimas, kad mokyklose ir vaikų darželiuose vaikai galėtų nemokamai atsigerti geriamo vandens. Jei vanduo iš čiaupo nėra kokybiškas, įstaiga turės pasirūpinti vandens pristatymu.

Taip pat įstaigos darbuotojai privalės išsiaiškinti, ar yra alergiškų vaikų. Jiems turės būti gaminamas maistas be alergenų. Visose vaikų ugdymo įstaigose nebus galima naudoti produktų, kuriuose yra šiuo metu tik mokyklose draudžiamų maisto priedų.

Mokymo ir ugdymo įstaigos, turinčios valgyklas, vaisių ir daržovių galės įsigyti ir iš fizinių asmenų – ūkininkų.

Nuo liepos 1 d. neliks privalomos žuvies dienos kartą per savaitę. Žuvies patiekalai taps tik rekomenduojami. „Kaip teigė ir DELFI skaitytojai, vaikai nemėgsta žuvies, todėl mokyklos išmeta didelę jos dalį, nors žuvį dėl jos energetinės vertės reikėtų valgyti“, - sakė A. Klišonis.

Naujos tvarkos apraše taip pat numatyta, kad šalia mokyklų gali būti ir daržai, lysvės, kad vaikai galėtų dalyvauti vaisių ir daržovių, kurias jie valgo, auginime ir tokiu būdu geriau suprastų, kaip maistas atsiranda ir kiek reikia tam įdėti savo darbo.

DELFI svečio teigimu, sveiki ir skanūs pietūs gali būti ir labai pigūs. Viskas priklauso nuo produktų, kurie naudojami, ir nuo maitinimo organizatoriaus. Anot viceministro, Sveikatos apsaugos ministerija gauna daug nusiskundimų dėl maisto skonio, tačiau dėl maisto kokybės esą reikėtų kreiptis į mokyklos vadovybę, kuri tiesiogiai atsakinga už meniu.

„Pigiausi pietūs yra ten, kur virėjai pačiose mokyklų valgyklose. O paprastai, kur mitybą organizuoja konkurso būdu laimėjusios įmonės, nusiskundimų turime daugiausiai. Jei mokyklose dirba virėjos, pietūs gali kainuoti ir apie 2,5 lito. Pats esu iš kaimiškos vietovės ir skanius bei sveikus pietus ragavau kaimo mokyklos valgykloje, kuri pati pirkosi maistą, daržoves iš ūkininkų“, - teigė A. Klišonis, paklaustas, ar įmanoma sveikai ir kokybiškai pavalgyti už 4 Lt. Anot jo, Skandinavijos mokyklose pietūs taip pat labai pigūs – jie kainuoja vos 1 eurą.