Abiturientai laikė lietuvių kalbos egzaminą

 (665)
Egzaminas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Trečiadienį šalies abiturientai laikė privalomą lietuvių kalbos egzaminą. Pirmoje 3 valandų valstybinio egzamino teksto rašymo dalyje abiturientai galėjo interpretuoti Vinco Krėvės, Jono Biliūno ar Juditos Vaičiūnaitės kūrinių ištraukas arba rašyti publicistinį samprotaujamąjį rašinį meno ar tolerancijos temomis. Po pusės valandos pertraukos abiturientai atliko teksto suvokimo užduotį, kurioje pateiktos Vytauto Landsbergio ir Kornelijaus Platelio mintys.

Laikiusieji mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą rašė publicistinį samprotaujamąjį rašinį, literatūrinį rašinį arba teksto interpretaciją. Mokykliniame egzamine siūlyta rašyti rašinį tema „Koks turėtų būti Lietuvos įvaizdis?“ arba „Ar turtas daro žmogų laimingą?“. Vietoj rašinio pasirinkę teksto interpretciją, galėjo interpretuoti Jono Biliūno apsakymo "Ubagas" ištrauką, Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį "Skriski, are" arba Justino Marcinkevičiaus dramos "Mažvydas" ištrauką.

Šio egzamino teksto suvokimo užduotyje pateiktas literatūrologų Viktorijos Daujotytės, Regimanto Tamošaičio ir filosofo Arvydo Šliogerio pokalbis.

Iš viso lietuvių egzaminas tęsėsi keturias su puse valandos neįskaitant pusvalandžio pertraukos tarp egzamino dalių. Laikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino užsiregistravo 20 tūkstančių 677 kandidatai, mokyklinį laiko 22 tūkstančiai 7 mokiniai.

Rašinys – apie meną arba toleranciją

Vilniaus Licėjuje egzaminą laikę kelių sostinės mokyklų abiturientai po pirmosios egzamino dalies būriais pabiro į lauką. Vieni bėgo parūkyti, kiti – užkąsti, treti – gryname ore pasidalyti įspūdžiais su kolegomis. Nemažai daliai laikiusiųjų pirmajai egzamino daliai skirtų 3 valandų neprireikė ir jie egzamino patalpą paliko anksčiau.

„Jaučiu, susivariau“, - draugei teigė viena abiturientė.

Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos dvyliktokė Božena Buravskaja po pirmos egzamino dalies DELFI pasakojo publicistinį samprotaujamąjį rašinį rašiusi tema „Ar menas daro žmogų geresnį“. Kita pasiūlyta tema buvo "Ką reiškia būti tolerantiškam?".

„Rašiau apie meną. Man ta tema labai patiko, nes šia tema kalbėjau per lietuvių kalbos įskaitą. Nežinau, ar daug kas norėtų rašyti tolerancijos tema, kadangi reikia turėti ką pasakyti“, - sakė B. Buravskaja.

„Laiko užteko, nors šiaip nuolat jaudinuosi, kad nespėsiu. Turėjau laiko ir perrašyti, ir du kartus perskaityti tekstą. Viskas gerai“, - šypsojosi abiturientė.

Pasak jos, pasirinkę rašyti teksto interpretaciją galėjo rinktis interpretuoti Vinco Krėvės dramos „Skirgaila“, Jono Biliūno apysakos „Liūdna pasaka“ ištraukas arba Juditos Vaičiūnaitės eilėraštį „Saulėgrąža“.

Pasibaigus pirmai egzamino daliai, po pusvalandžio dvyliktokų laukė teksto suvokimo užduotis. Nors ši dalis B. Buravskajai sekasi prasčiau, mergina teigė prieš ją nesijaudinanti. „Jeigu jaudinsiuosi, man nuo to geriau nebus“, - sakė ji.

Tačiau, anot pašnekovės, iki pirmos egzamino dalies visi abiturientai labai jaudinosi.

Bandė suvokti V.Landsbergio ir K.Platelio tekstus

Vilniaus „Senvagės“ vidurinės mokyklos abiturientas Lukas Simonas Zadarackas DELFI pasakojo, kad teksto suvokimo užduotyje buvo pateikti Vytauto Landsbergio ir Kornelijaus Platelio tekstai. Egzamine pateikta K. Platelio kalba, sakyta Prezidentūroje atsiimant Nacionalinę premiją bei ištrauka iš interviu su muzikologu, politiku, Europos Parlamento nariu V. Landsbergiu.

Pasak jo, V. Landsbergio tekstas buvęs daug lengviau suvokiamas nei keblumų kėlusi K. Platelio kalba. „Klausta, kas, K. Platelio žodžiais, yra „amžinoji visuomenė“. Kiek kalbėjau po egzamino, į šį klausimą niekas neatsakė“, - pasakojo L. S. Zadarackas. Pasak jo, mokytoja dar prieš egzaminą sakiusi, kad egzamine yra vienas ar du klausimai, kurie skirti mokiniams, pretenduojantiems į šimtuką. Į juos atsako labai mažai abiturientų.

L. S. Zadarackas sakė, kad daugiau negu pusė mokinių iš egzamino išėjo likus daugiau nei pusvalandžiui iki pabaigos.

Pirmoje dalyje „Senvagės“ vidurinės mokyklos abiturientas interpretavo J. Biliūno „Liūdną pasaką“. „Mano nuomone, interpretacija yra lengviau. Šiaip pastebėjau tendenciją, kad kuo blogiau žmogus mokosi lietuvių kalbą, tuo dažniau renkasi samprotaujamojo tipo rašinius, kas realiai yra sunkiau. Čia reikia remtis rašytojais, kultūrine patirtimi. Retas gali tuo remtis“, - kalbėjo L. S. Zadarackas.

Rezultatai – po mėnesio

Iki šiol atskiros lietuvių kalbos egzamino dalys – testas ir teksto interpretacija – buvo laikomos skirtingomis dienomis. Spalį abiturientai jau praktikavosi laikydami bandomąjį naujos struktūros lietuvių kalbos egzaminą.

Valstybinio egzamino rezultatai paaiškės per mėnesį, mokyklinio – per 5 – 9 darbo dienas.

DELFI primena, kad brandos egzaminų sesija prasidėjo pirmadienį gimtųjų rusų, lenkų, baltarusių ir vokiečių kalbų mokykliniais brandos egzaminais. Paskutinis valstybinis pagrindinės egzaminų sesijos egzaminas bus laikomas birželio 11 d., mokyklinis – birželio 13 d. Po pagrindinės sesijos vyksianti pakartotinė brandos egzaminų sesija baigsis liepos 11 d.

Kaip ir pernai, šįmet organizuojami 12 valstybinių ir 19 mokyklinių brandos egzaminų. Norėdami gauti brandos atestatą, abiturientai privalo išlaikyti 3 egzaminus. Iš jų privalomas vienas – lietuvių kalbos.

www.DELFI.lt
 
665
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Jaunimo sodas

Kiek tėvams Lietuvoje kainuoja vaiko išlaikymas (43)

2014 rugsėjo mėn. 30 d. 11:35
34 proc. lietuvių vienam vaikui išlaikyti vidutiniškai per mėnesį skiria nuo 500 iki 1000 Lt.

Nuomonė. Ar tikrai magistro studijose gaištamas laikas (35)

2014 rugsėjo mėn. 30 d. 05:30
Nuomonė. Ar tikrai magistro studijose gaištamas laikas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Šių dienų aukštojo mokslo aktualijos ir vis dažniau kvestionuojami magistro studijų vertės klausimai skatina diskusijas: ar tikrai magistro studijų niekas nebenori, ko vertos šios studijos?

Nusipirktame žemėlapyje to išvysti nesitikėjo (399)

2014 rugsėjo mėn. 28 d. 11:49
Sahara, Toškentas, Sidnis, Dominikana. Tokius iki šiol negirdėtus miestus, valstybes ir dykumas išvydo Pasaulio politinį žemėlapį nusipirkusi vilnietė.

Mama: kodėl pradinukams nerašomi pažymiai? (138)

2014 rugsėjo mėn. 27 d. 16:17
Pirmojo pažymio skonį mokiniai pajaučia tik penktoje klasėje – pradinukai pažymiais nevertinami jau gerą dešimtmetį. To nesupranta dalis tėvų – jie klausia, nuo ko saugome vaikus, jei juos bijome vertinti pažymiais.

Vaikas grįžo girtas. Ką daryti? (80)

2014 rugsėjo mėn. 27 d. 14:15
Kas­met į Šiau­lių li­go­ni­nės Vai­kų in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­rių pa­ten­ka 17–23 vai­kai, ypač sun­kiai ap­si­nuo­di­ję al­ko­ho­liu, daž­nai – ko­mos būk­lės. Me­di­kų pa­gal­bos daž­niau­siai pri­rei­kia ne tiems vai­kams, ku­rie nuo­lat var­to­ja al­ko­ho­lį, o tiems, ku­rie jo pa­ra­ga­vo pir­mą kar­tą ir, ne­ži­no­da­mi po­vei­kio, pa­dau­gi­no. Ką da­ry­ti, kaip elg­tis tė­vams, jei vai­kas grį­žo na­mo iš­gė­ręs? Psi­cho­lo­gai sa­ko, kad pyk­ti ant paaug­lio už eks­pe­ri­men­tą – nai­vu. Su­si­rū­pin­ti rei­kė­tų, jei vai­kas iš­gė­ri­nė­ja re­gu­lia­riai.