Abiturientai laikė lietuvių kalbos egzaminą

 (665)
Egzaminas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Trečiadienį šalies abiturientai laikė privalomą lietuvių kalbos egzaminą. Pirmoje 3 valandų valstybinio egzamino teksto rašymo dalyje abiturientai galėjo interpretuoti Vinco Krėvės, Jono Biliūno ar Juditos Vaičiūnaitės kūrinių ištraukas arba rašyti publicistinį samprotaujamąjį rašinį meno ar tolerancijos temomis. Po pusės valandos pertraukos abiturientai atliko teksto suvokimo užduotį, kurioje pateiktos Vytauto Landsbergio ir Kornelijaus Platelio mintys.

Laikiusieji mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą rašė publicistinį samprotaujamąjį rašinį, literatūrinį rašinį arba teksto interpretaciją. Mokykliniame egzamine siūlyta rašyti rašinį tema „Koks turėtų būti Lietuvos įvaizdis?“ arba „Ar turtas daro žmogų laimingą?“. Vietoj rašinio pasirinkę teksto interpretciją, galėjo interpretuoti Jono Biliūno apsakymo "Ubagas" ištrauką, Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį "Skriski, are" arba Justino Marcinkevičiaus dramos "Mažvydas" ištrauką.

Šio egzamino teksto suvokimo užduotyje pateiktas literatūrologų Viktorijos Daujotytės, Regimanto Tamošaičio ir filosofo Arvydo Šliogerio pokalbis.

Iš viso lietuvių egzaminas tęsėsi keturias su puse valandos neįskaitant pusvalandžio pertraukos tarp egzamino dalių. Laikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino užsiregistravo 20 tūkstančių 677 kandidatai, mokyklinį laiko 22 tūkstančiai 7 mokiniai.

Rašinys – apie meną arba toleranciją

Vilniaus Licėjuje egzaminą laikę kelių sostinės mokyklų abiturientai po pirmosios egzamino dalies būriais pabiro į lauką. Vieni bėgo parūkyti, kiti – užkąsti, treti – gryname ore pasidalyti įspūdžiais su kolegomis. Nemažai daliai laikiusiųjų pirmajai egzamino daliai skirtų 3 valandų neprireikė ir jie egzamino patalpą paliko anksčiau.

„Jaučiu, susivariau“, - draugei teigė viena abiturientė.

Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos dvyliktokė Božena Buravskaja po pirmos egzamino dalies DELFI pasakojo publicistinį samprotaujamąjį rašinį rašiusi tema „Ar menas daro žmogų geresnį“. Kita pasiūlyta tema buvo "Ką reiškia būti tolerantiškam?".

„Rašiau apie meną. Man ta tema labai patiko, nes šia tema kalbėjau per lietuvių kalbos įskaitą. Nežinau, ar daug kas norėtų rašyti tolerancijos tema, kadangi reikia turėti ką pasakyti“, - sakė B. Buravskaja.

„Laiko užteko, nors šiaip nuolat jaudinuosi, kad nespėsiu. Turėjau laiko ir perrašyti, ir du kartus perskaityti tekstą. Viskas gerai“, - šypsojosi abiturientė.

Pasak jos, pasirinkę rašyti teksto interpretaciją galėjo rinktis interpretuoti Vinco Krėvės dramos „Skirgaila“, Jono Biliūno apysakos „Liūdna pasaka“ ištraukas arba Juditos Vaičiūnaitės eilėraštį „Saulėgrąža“.

Pasibaigus pirmai egzamino daliai, po pusvalandžio dvyliktokų laukė teksto suvokimo užduotis. Nors ši dalis B. Buravskajai sekasi prasčiau, mergina teigė prieš ją nesijaudinanti. „Jeigu jaudinsiuosi, man nuo to geriau nebus“, - sakė ji.

Tačiau, anot pašnekovės, iki pirmos egzamino dalies visi abiturientai labai jaudinosi.

Bandė suvokti V.Landsbergio ir K.Platelio tekstus

Vilniaus „Senvagės“ vidurinės mokyklos abiturientas Lukas Simonas Zadarackas DELFI pasakojo, kad teksto suvokimo užduotyje buvo pateikti Vytauto Landsbergio ir Kornelijaus Platelio tekstai. Egzamine pateikta K. Platelio kalba, sakyta Prezidentūroje atsiimant Nacionalinę premiją bei ištrauka iš interviu su muzikologu, politiku, Europos Parlamento nariu V. Landsbergiu.

Pasak jo, V. Landsbergio tekstas buvęs daug lengviau suvokiamas nei keblumų kėlusi K. Platelio kalba. „Klausta, kas, K. Platelio žodžiais, yra „amžinoji visuomenė“. Kiek kalbėjau po egzamino, į šį klausimą niekas neatsakė“, - pasakojo L. S. Zadarackas. Pasak jo, mokytoja dar prieš egzaminą sakiusi, kad egzamine yra vienas ar du klausimai, kurie skirti mokiniams, pretenduojantiems į šimtuką. Į juos atsako labai mažai abiturientų.

L. S. Zadarackas sakė, kad daugiau negu pusė mokinių iš egzamino išėjo likus daugiau nei pusvalandžiui iki pabaigos.

Pirmoje dalyje „Senvagės“ vidurinės mokyklos abiturientas interpretavo J. Biliūno „Liūdną pasaką“. „Mano nuomone, interpretacija yra lengviau. Šiaip pastebėjau tendenciją, kad kuo blogiau žmogus mokosi lietuvių kalbą, tuo dažniau renkasi samprotaujamojo tipo rašinius, kas realiai yra sunkiau. Čia reikia remtis rašytojais, kultūrine patirtimi. Retas gali tuo remtis“, - kalbėjo L. S. Zadarackas.

Rezultatai – po mėnesio

Iki šiol atskiros lietuvių kalbos egzamino dalys – testas ir teksto interpretacija – buvo laikomos skirtingomis dienomis. Spalį abiturientai jau praktikavosi laikydami bandomąjį naujos struktūros lietuvių kalbos egzaminą.

Valstybinio egzamino rezultatai paaiškės per mėnesį, mokyklinio – per 5 – 9 darbo dienas.

DELFI primena, kad brandos egzaminų sesija prasidėjo pirmadienį gimtųjų rusų, lenkų, baltarusių ir vokiečių kalbų mokykliniais brandos egzaminais. Paskutinis valstybinis pagrindinės egzaminų sesijos egzaminas bus laikomas birželio 11 d., mokyklinis – birželio 13 d. Po pagrindinės sesijos vyksianti pakartotinė brandos egzaminų sesija baigsis liepos 11 d.

Kaip ir pernai, šįmet organizuojami 12 valstybinių ir 19 mokyklinių brandos egzaminų. Norėdami gauti brandos atestatą, abiturientai privalo išlaikyti 3 egzaminus. Iš jų privalomas vienas – lietuvių kalbos.

www.DELFI.lt
 
665
Registruoti (0) Anonimiški (665)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Jaunimo sodas

Perpildė kantrybės taurę: taip elgtis negalima (193)

2015 sausio mėn. 25 d. 12:11
Jau trejus metus vilnietė Neringa negali tinkamai pasirūpinti savo sūnumi. Dėl aplinkinių abejingumo ji tikina kas vakarą susidurianti su tomis pačiomis problemomis.

Paneigė sklandančius mitus – visa tiesa, kaip išmokti naują kalbą (110)

2015 sausio mėn. 24 d. 12:04
Paneigė sklandančius mitus – visa tiesa, kaip išmokti naują kalbą
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Viešoje erdvėje gausu patarimų, kaip greitai ir lengvai išmokti užsienio kalbų, tačiau daugelis jų tikriems kalbų mokymo specialistams kelia šiurpą. Jie įspėja, kad tai – tik vilionės lengvatikiams.

Paėmusi į rankas vadovėlį nustėro: ar normalu taip daryti? (147)

2015 sausio mėn. 23 d. 21:00
Paėmusi į rankas vadovėlį nustėro: ar normalu taip daryti?
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Su nauju vadovėliu pradėjusi dirbti istorijos mokytoja Remigija DELFI pasakojo iš pradžių juo labai apsidžiaugusi – vadovėlis atrodė solidžiai, buvo gausiai iliustruotas, įdomūs jai pasirodė ir šaltiniai, užduotys. Tiesa, vos pradėjusią su juo dirbti, ją apėmė keistas jausmas.

Išvažiavo su mama atostogauti Graikijoje, o tapo sekso verge: mane žagino ir filmavo visais įmanomais būdais (190)

2015 sausio mėn. 23 d. 14:07
Atostogaudama Graikijoje keturiolikmetė Megan Stephens (vardas išgalvotas) įsimylėjo. Paaiškėjo, kad jos meilė – sąvadautojas, kuris merginą net šešerius metus pardavinėjo kitiems.

Žada, kad šiemet Vilniuje bus atidaryti 4 vaikų darželiai (35)

2015 sausio mėn. 23 d. 13:41
Lopšelio darželio "Gudrutis" atidarymas
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Vilniaus miesto savivaldybė per artimiausius keletą mėnesių žada atidaryti 4 naujus vaikų darželius: Viršuliškėse, Žirmūnuose, Antakalnyje ir Justiniškėse (šalia Šeškinės). Šiuo metu rengiami dokumentai ir investiciniai planai dar trims vaikų darželiams – Visoriuose, Pilaitėje ir Balsiuose.