Global Lithuanian Leaders“ ir advokatų kontora „Triniti“ penktajame diskusijų ciklo „Lietuva, quo vadis?“ subūrė mokslo, politikos ir verslo atstovus. Profesionalai nenuvylė – pasiūlė keturis būdus pašalinti mūsų šalies inovacijų ratuose įstrigusius pagalius.

Turi atsirasti žinių „Akropoliai“

Pirmiausia, derėtų pradėti nuo jauniausiųjų. Mokslininkai įsitikinę, kad jaunajai kartai turi būti siunčiama žinutė: „Mokslas – tai ne nuobodūs vadovėliai, o atradimo džiaugsmas“.

Vilniaus universiteto (VU) mokslo vicerektorius Rimantas Jankauskas pasakojo manantis, kad mokslas turėtų būti patrauklesnis: „Jei mokėtume paaiškinti, kad mokslo ir tyrimų esmė nėra didelės apimties tekstai, gal savo pusėn palenktume daugiau jaunuolių, norinčių kurti“.

Lietuvoje vis dar vyrauja mintinai mokomų žinių kultūra. Tačiau kūrybiškumą ir inovacijas kuria gebantieji sukurtas žinias, panaudoti neišspręstų problemų šalinimui. Pavyzdžiui, JAV ekonomistas Michaelas E. Porteris dar septintajame dešimtmetyje aiškino, kad žmonijos istorijoje visados pirmavo ne „atkartoti“, o „naujai pritaikyti“ žinias gebančios valstybės.

Ciuricho universiteto molekulinės ir ląstelių biologijos mokslų daktaras Algirdas Žiogas, Šveicarijos mokslinių tyrimų sektoriuje praleidęs beveik dvidešimtmetį, išreiškė susirūpinimą menku dėmesiu vaikų susidomėjimui technologijoms ir mokslui.

Mokslininko teigimu, Šveicarijoje mokyklose, parkuose ar prekybos centruose siekiama įdiegti kuo daugiau vaikams prieinamos technikos. Žinoma, taip elgiamasi ne dėl per didelio laisvo lėšų kiekio. Jaunos smegenys yra imlios, o laikas praleistas technikos apsuptyje išmoko ją valdyti, skatina galvoti apie tobulinimą.

„Sukūrėme prekybos centrų kultūrą, vartoti išmokome kaip vakariečiai, tačiau to paties negalėčiau pasakyti apie imlumą žinioms“, – samprotavo Šveicariją į Lietuvą iškeitęs A. Žiogas. Technikos muziejų Lietuvoje trūksta, o ir veikiantys neskatina mąstyti ir kurti. Po stiklu slepiami eksponatai neprikausto mažųjų dėmesio, todėl šiems technika ilgainiui tampa nuobodi. A. Žiogas laikėsi tvirtos nuomonės: „Reikia kurti žinių „Akropolius“, leisti vaikams semtis žinių“.

„Geležies“ netrūksta

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) pajamų dydis, palyginus su šalies BVP, Lietuvoje nuo ES vidurkio atsilieka dvigubai. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, MTEP veiklai 2013 m. buvo skiriama 0,95 proc. Lietuvos BVP arba 332 mln. eurų. „Eurostat“ skaičiuoja, kad mokslo ir tyrimų tikslais Lietuvoje vienam gyventojui išleidžiama 111 eurų. Palyginti Estijoje – 247, o Čekijoje – 285 eurai.

Tačiau mokslininkai nesiskundžia finansavimo trūkumu.

„Įrankių ir prietaisų pastaruoju metu netrūksta. Problema egzistuoja mūsų galvose – juk ir didysis hadronų greitintuvas (LHC) būtų nieko vertas be žmonių indėlio“, – atviravo R. Jankauskas. Iš tiesų, 2007-2013 m. į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros viešąją infrastruktūrą investuota 1,15 mlrd. eurų. Lietuvoje veikia keli pasaulinio lygio technikos parkai ir slėniai.

Bėda ta, kad mokslo instrumentais naudotis mokančių mokslininkų ir verslininkų trūksta. Vienas iš technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų Kristijonas Vizbaras pareiškė esą kurti inovacijas pradedame ne nuo to galo.

„Keistokai mąstome: nusipirksime prašmatnių įrenginių ir tada ateis kažkas „inovuoti“ su jais“ , – sarkazmo negailėjo ovacijomis palydėtas verslininkas. Nenaudojama technika tirpdo mūsų valstybės potencialą. Jei mokslininkai neranda jai laiko, dėmesį galėtų skirti verslas.

Tiesa, problemų nepavyksta išvengti ir čia. Lietuvos mokslo būklę prižiūrinčių institucijų vertinimu, mūsų šalies mokslininkai ir verslininkai tebešneka skirtingomis kalbomis. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro MOSTA duomenimis, tik 18 proc. Lietuvos mokslininkų veikia privačiame sektoriuje. ES vidurkis – 52 proc. Tik trečdalis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pajamų Lietuvos akademikus pasiekia iš privataus sektoriaus kišenės. „Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje tyrimams mažiau išleidžia tik Latvijos ir Bulgarijos įmonės. Tuo tarpu Bendrijos vidurkis – 55 proc.

Dialogo trūkumą pastebėjo ir R. Jankauskas. Profesorius pritarė, kad vyresnė mokslininkų karta sunkiai supranta verslumo principus, todėl į verslą žiūrima įtariai. Tuo tarpu Lietuvos mokslo institucijos mūsų verslui negali garantuoti greitai atliekamų tyrimų.

„Dabartinė tvarka sukuria tokią situaciją, kad norint įsigyti elementarių reagentų, tenka skelbti viešųjų pirkimų konkursą, o tai užima laiką, kurio verslas neturi“, – dalinosi dešimtmetį tarptautinės patirties sukaupęs A. Žiogas.

Vienintelis kelias, norint paskatinti aktyvesnį mokslo ir verslo atstovų ryšį, – bendri interesai. Įmonės yra suinteresuotos efektyvia veikla. Tuo metu mokslininkai turėtų aktyviau ieškoti finansavimo šaltinių.

„Dauginti ir dalinti pinigus mes mokame, tačiau reikia suprasti, kad priemonės matematiniams veiksmams atlikti iš dangaus nenukrenta“, – samprotavo R. Jankauskas.

Reikia naujų žmonių

Išugdžius žingeidų jaunimą, mokant naudotis infrastruktūra, o verslui ir mokslui gebant atrasti bendrą tikslą, tereikia nenustoti judėti pirmyn. Inovatyvių raidos sprendimų ieškančiai Lietuvai reikia šviežių idėjų iš skirtingų pasaulio šalių. Šiuo metu doktorantų iš svečių šalių Lietuvoje nedaug (vos keli procentai!). Viena to priežasčių – mažos finansinės paskatos.

R. Jankauskas aiškino, kad 380 eurų per mėnesį siekianti doktoranto stipendija nesuteikia galimybių išgyventi. Todėl gabiausi studentai tampa priklausomais nuo įgyvendinamų mokslinių projektų vadovų.

„Tai žmonės, kurie turėtų būti progreso kelrodžiai, o mes juos spendžiame į kampą. Taip neturi būti ir visi taip supranta“, – aiškino vicerektorius.

Greta profesoriaus sėdėjęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Raimundas Paliukas patikino, kad kitąmet doktorantų stipendijų dydis augs, tačiau nedaug: „Stipendijas tikrai didinsime, tačiau patys suprantate, kad augimas nebus drastiškas“.

Nedidelis atlygis skatina jaunus specialistus žalesnės vejos ieškoti svečios šalyse. Tačiau A. Žiogas paaiškino, kad sprendimą išvykti lemia aplinkybių visuma.

„Mes esame per daug uždari, perdėm varžomės. Tai trukdo mokslo progresui“, – sakė ląstelių biologijos mokslų daktaras.

Savo ruožtu K. Vizbaras įsitikinęs – problemą išspręstų finansai.

„Jei stipendijos mažos, o universitetai mažai žinomi – kodėl žmogus turėtų čia važiuoti?“, – svarstė verslininkas. „Mes privalome megzti ryšius, ne su baltarusiais ar latviais, o vokiečiais ir JAV. Pasikviesti pasaulinio lygio profesorius bent kelioms paskaitoms – tik taip galime įsibrauti į žinomųjų Olimpą“.

Lietuvos mokslo problemų išspręsti per dieną nepavyks. Vis dėlto susitikimai tarp verslo ir mokslo atstovų suteikia progą rasti pagrindines progresą stabdančias problemas ir drauge įvardinti jų sprendimus.

Tad apibendrinant, pagrindiniai diskusijos dalyvių pasiūlyti namų darbai Lietuvai siekiant tapti inovatyvia šalimi yra šie:

1. Būtinas mokslo populiarinimas tarp jaunimo, investicijos į lengvai prieinamus technologijų muziejus, skatinančius vaikus mąstyti ir kurti.

2. Lietuvoje jau įkurti keli pasaulinio lygio technikos parkai ir slėniai. Dabar svarbu investuoti dėmesį ir finansus išugdant mokslo instrumentais naudotis mokančių mokslininkų kartą, gebančią valdyti laboratorijas ir ten kurti pasaulį nustebinsiančias inovacijas.

3. Skatinti aktyvesnį mokslo ir verslo atstovų ryšį, kurio pagrindas - bendri interesai. Įmonės yra suinteresuotos efektyvia veikla, tuo metu mokslininkai turėtų aktyviau ieškoti finansavimo šaltinių privačiame sektoriuje.

4. Šiuo metu doktorantų iš svečių šalių, vieno pagrindinio šviežių idėjų šaltinio, Lietuvoje yra vos keli procentai. Norint pritraukti šviesius protus ir išlaikyti Lietuvos universitetuose išugdytus jaunus mokslininkus būtina atrasti finansų ženkliam jų stipendijų didinimui.