„Žinoma, galėjau sėsti į mašiną ir važiuoti ištaškydamas visą spiečių, bet sąžinė būtų ilgam užteršta. Todėl teko ilgai ieškoti bitininko, nes Mažeikiuose ir apylinkėse nepažinojau nė vieno. Per pažįstamus radau vieną bitininką iš Židikų, kuris ir sutvarkė visą šį reikalą“, - DELFI pasakojo Romas.
Mažeikių bitininkų draugijos pirmininkė Birutė Budreckienė sakė, kad geriausia tokiu atveju kviesti bitininką, kuris bites susems. Tai daryti, jei sugeba, gali ir pats žmogus.
Atvykęs bitininkas medaus nešėjas apšlaksto vandeniu arba apsvaigina dūmais ir surenka į specialią dėžutę. Pasak bitininkės, galima bites nuo automobilio nušluoti paprasčiausia paklode, bet tai daryti reikia saugantis, kad jos pakilusios nesugeltų.
„Kaip ir šeimoje – kada atsiranda dvi „gaspadinės“, nebesutelpa tarpusavyje ir skrenda ieškoti atskiros šeimos. Viename avilyje susidaro dvi šeimos, viena jų turi palikti avilį. Jeigu skridimas pirmas, paprasčiausiai išskrenda senoji motina – lieka jos dukra. O mama su pulku susispiečia ir išskrenda“, - aiškino B. Budreckienė.
Bičių spiečius gali susimesti bet kur – ir į namo kaminą. Avilio neradęs spiečius apsigyvena ir medų neša miškuose, medžiuose, drevėse. Anksčiau tikėta, kad žmogų, pas kurį susimetė spiečius, aplankys laimė. „Jei atskrido bitės – geras ženklas“, - patvirtino bitininkė.
Dėkojame DELFI skaitytojui už nuotraukas ir informaciją.
