Geologai: atsiras naujas vandenynas

Vandenynas, gelmė, žuvys

© Reuters/Scanpix

Plyšys, vietomis beveik 6 metrų pločio, atsivėrė 2005 metais ir dalis geologų mano, kad tai – būsimojo vandenyno pradžia.

Naująjį tyrimą, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Geophysical Research Letters“, atliko tarptautinė mokslininkų komanda. Jie įsitikinę, kad dėl vykstančių procesų susiformuos properša, beveik identiška toms, kurios yra dabartinių vandenynų dugnuose.

Mokslininkai, naudodami naujausią 2005 metų seismologinę informaciją, rekonstravo, kaip vos per kelias dienas susikūrė beveik 56 km ilgio plyšys.

Kaip praneša „LiveScience“, pirma išsiveržė šiauriniame properšos gale esantis Dabahu ugnikalnis, iš kurio išsiveržusi magma pateko į properšą. Dėl šių procesų plyšys pradėjo plėsti į visas puses.

„Žinoma, kad jūros dugno keteros yra susidariusios dėl panašių procesų, per kuriuos magma įsiveržia į properšas. Tačiau mes niekada nežinojome, kad dėl šių procesų gali atsiverti toks milžiniškas plyšys“, – cituojama tyrimo bendraautorė Cindy Ebinger, Žemės ir aplinkos mokslų profesorė iš Ročesterio universiteto (JAV).

Pasak jos, didelis vulkaninis aktyvumas bei tai, kad visa tai vyksta ties tektoninių plokščių pakraščiais, gali sukelti netikėtą milžiniškų teritorijų skilimą į dalis. Ji taip pat perspėjo, kad šie procesai tikrai labai pavojingi šalia plyšio gyvenantiems žmonėms.

„Tyrimo tikslas yra sužinoti, ar tai, kas dedasi Etiopijoje yra tas pats, kas darėsi ir vandenynų dugne – nors ten patekti yra beveik neįmanoma“, – teigia C. Ebinger. Ji taip pat pridūrė, kad dabar vykstantys geologiniai procesai Etiopijos teritorijoje yra analogiški tiems, kurie vyko visų vandenynų dugnuose.

Teigiama, kad Afrikos ir Arabijos tektoninės plokštės susiduria atokioje Afaro dykumoje šiaurinėje Etiopijoje – dėl atsiradusios properšos šios plokštės po truputį atsiskiria.

Kaip teigia mokslininkai, per metus šios tektoninės plokštės viena nuo kitos nutolsta per 2,5 cm – šis procesas vyksta pastaruosius 30 mln. metų.

Dėl šio proceso Afaro dykumoje susiformavo beveik 300 km paviršiaus slėnis bei Raudonoji jūra. Manoma, kad per milijoną metų Raudonoji jūra įsilies į minėtą slėnį.

Mokslininkai įsitikinę, kad naujasis vandenynas sujungs Raudonąją jūrą bei Adeno įlanką (ji ribojasi su Arabijos jūra).

Šiuo metu Žemėje yra 5 vandenynai: Arkties, Atlanto, Indijos, Ramusis bei Pietų.