Ketvirtadienį šį siūlymą žada svarstyti Seimas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pareiškęs, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai.
Baugino grėsme sveikatai, aplinkai ir žemės ūkiui
Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" nariai D. A. Barakauskas ir Rimas Antanas Ručys pateikė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisą, kuria siūloma skelbti moratoriumą jų "išleidimui į aplinką". Moratoriumą jie siūlo skelbti nuo liepos iki bus visiškai ištirtas ir nustatytas GMO ilgalaikis poveikis žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Tuo metu būtų draudžiama įvežti į Lietuvą ir išleisti į aplinką tokius organizmus.
Trečiadienį surengtuose trijų Seimo komitetų - Aplinkos, Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų - klausymuose D. A. Barakauskas gana painiai aiškino, ką reiškia "išleidimas į aplinką". Galiausiai jis pareiškė siekiantis, kad "nebūtų auginami GMO: rapsai, kukurūzai, cukriniai runkeliai".
Parlamentaras citavo JAV Sveikatos apsaugos akademijos laboratorijos išvadas, kuriose teigiama, esą GMO yra toksiški ir gali kenkti imuninei sistemai. Paplitus GMO, Lietuvoje esą būtų sužlugdytas ekologinis žemės ūkis, kuris šiuo metu sudaro apie 5 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų ploto. Kaip pavyzdį jis pateikė Ispanijos Aragono regioną, kur pradėjus auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus ekologinių ūkių plotas 2004-2007 m. sumažėjo 75 proc.
"GMO, išleisti į gamtą, yra pranašesni ir gali lengvai nukonkuruoti natūralius organizmus, taip gali išnykti natūralios rūšys", - tvirtino D. A. Barakauskas.
Parlamentaro žodžiais, dar nėra pakankamai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei žmonėms. Genetiškai modifikuotų augalų vartojimas žmogui esą jokios naudos neduoda, o rizika dėl neigiamo poveikio sveikatai išlieka.
Paskelbus moratoriumą, kaip pažymėjo D. A. Barakauskas, būtų apsaugota žmonių sveikata, aplinka, ekologiniai ūkiai, sustiprėtų patrauklus Lietuvos, kaip nesugadintos gamtos, sveiką gyvensenos būdą propaguojančios šalies įvaizdis turizmo srityje, išloštų ir kaimo turizmo verslą plėtojantys verslininkai.
"Nevaizduokite pabaisos"
Kaip klausymuose pažymėjo Europos teisės departamento atstovė Vytautė Švenčionienė, mūsų šalies ir Europos Sąjungos teisės aktai leidžia, remiantis moksliniais tyrimais, uždrausti įvežti tam tikrus GMO, bet ne visus apskritai.
Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis paragino neužkirsti kelio moksliniams tyrimams, kurie ir padėtų nustatyti GMO poveikį aplinkai, žmonėms ir gyvūnams.
"Mes norime turėti bandymo lauką - nedidelį, kad įsitikintume, koks yra poveikis aplinkai. (...) Mūsų tikslas - apsaugoti gamtą ir išsiaiškinti, ar yra poveikis. Dabar visuomenė nustatyta prieš, sako, kad skatiname naudojimą. Negalime uždrausti įsileisti GMO - koks nors ūkininkas gali paduoti mus į teismą. Jei turėtume bandymo laukus, galėtume įrodyti, kad yra poveikis, teikti siūlymus. Dabar nėra pagrindo tai daryti, nebent etinis", - kalbėjo jis.
"Tai yra mokslininkų nuomonės nepaisymas, mokslo griovimas. Kaltinimai, kad mes esame nuperkami, kad mums daro įtaką užsienio kompanijos, nepagrįsti. Jei ir toliau jie skambės, reikės kreitps į teismą", - karščiavosi klausymuose dalyvavęs Biotechnologų asociacijos atstovas Leonas Grinius. Anot mokslininko, minėta JAV akademija yra nepatikima, o jos išvados tėra tik nuomonių rinkinys.
Pasak L. Griniaus, apie GMO kalbama bent 78 moksliniuose darbuose, kurių nefinansavo jokios privačios kompanijos. Todėl esą klaidinga teigti, kad trūksta patikimos informacijos ir mokslinių studijų. "Kai buvo pradėti auginti genetiškai modifikuoti javai, neužfiksuota nė vieno patikimo neigiamo jų poveikio fakto", - aiškino biotechnologas.
Kiti klausymuose kalbėję specialistai aiškino, kad uždraudus GMO žlugtų visa mokslo kryptis - biogenetika ir biotechnologija. Anot jų, genų inžinerijos rezultatas yra kvierugis, kai kurios kitos kultūros, GMO naudojami vaistų gamybai. Klausymų dalyviai siūlė "nevaizduoti pabaisos" ir nestabdyti mokslo progreso.
