Lenkijos Seime pateikto įstatymo projekto 1 str. 3 dalyje teigiama: „Kita totalitarine santvarka laikomi, ypatingai fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.

Toks sugretinimas, Lietuvos ambasados teigimu, yra nepriimtinas. Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas netgi pareiškė, kad Vilnius gali imtis griežtų priemonių – „atšaukti ambasadorių konsultacijoms“. Paprastai išvertus iš diplomatinio žargono toks žingsnis laikomas itin griežta protesto forma.

Tiesa, kilus triukšmui įstatymas buvo išimtas iš darbotvarkės. Tačiau vien jo atsiradimą Lietuvos diplomatai laiko skandalingu.

Iniciatyva kilo Lenkijos aukštuosiuose parlamento rūmuose – Senate, o valdančiųjų dominuojami Seimo komitetai pateikė įvairių pataisų. Pataisų pranešėju įvardijamas Jacekas Kurzepa – valdančiosios Jaroslawo Kaczynskio partijos „Teisė ir Teisingumas“ narys.

Prie dokumento taip pat pasirašė tai pačiai partijai priklausantis Arkadiuszas Czartoryskis bei anksčiau šiai partijai priklausęs, o vėliau su dešiniųjų itin konservatyvių ir netgi radikalių pažiūrų Pawlo Kuziko palaiminimu iškeltas Andrzejus Maciejewskis.

Būtent šių asmenų dėka dokumente atsirado minėta nuostata, kuri į vieną krūvą suplaka fašizmą, vokišką nacizmą, ukrainietišką ir lietuvišką nacionalizmą, rusišką ir netgi seniausiai išblėsusį vokiškas militarizmą.

„Tikrai puikus įstatymas, tik dar reikėjo įrašyti lenkiškąjį nacionalizmą, – ironizavo Lietuvos istorikas Alvydas Nikžentaitis. Anot jo, Lenkijos Seime pirmą kartą po 1989 metų yra daug nacionalistų, kurie neslepia savo pažiūrų. – Iš tokių veikėjų kažko panašaus tikėtis būtų logiška, bet kartu tai yra absoliuti nesąmonė“.
Alvydas Nikžentaitis

Jis nesiryžo spėlioti, kokie lietuviški „nacionalistiniai“ simboliai – ar Vytis, ar Gedimino stulpai galėjo užkliūti įstatymo projekto autoriams. Juo labiau, kad minėtieji simboliai, anot A. Nikžentaičio, Lenkijoje šie simboliai kaip tik yra gerbiami.

Tuo tarpu ukrainietiški simboliai, ypač Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) simboliai Lenkijoje yra niekinami, o prieš ukrainiečius lenkų nacionalistai netgi naudoja smurtą. A. Nikžentaičio teigimu, nacionalistinių išpuolių Lenkijoje padaugėjo, o valdžia tai toleruoja, todėl panašių prieš kitataučius nukreiptų veiksmų gali daugėti.

Panašiai kalbėjo ir Vilniuje viešintis vienas garsiausių šiuolaikinės Lenkijos istorikų, Tarptautinių reikalų instituto direktorius Slawomiras Debskis. Jis DELFI taip pat tikino, kad tokia iniciatyva gretinti fašizmą, nacizmą su lietuvių nacionalizmu yra nesąmonė.

"Senate atsiranda įvairių iniciatyvų, būtent todėl mes ir turime kelis svarstymus Seime. Gerai, kad pastebėjo ir išėmė visą svarstymą iš darbotvarkės", - teigė istorikas.

„Kvailystei ribų nėra. Taip siekiama pakenkti Lietuvos- Lenkijos santykiams. Mes nestatome paminklų lietuviams, kurie žudė lenkus, kad ir Glitiškėse. Priešingai, Lietuvoje yra Armijos Krajovos atminimo ženklai, nors kaip žinia buvo Dubingiuose keršto akcija prieš lietuvius“, – antrino kitas Lietuvos istorikas, parlamentaras Arvydas Anušauskas.

Jo manymu, lietuviškam nacionalizmui norima priskirti Antrojo pasaulinio karo metu buvusius nacių kolaborantus.

„Pamenu, kaip Seinuose sunkiai skynėsi kelią paminklas Antanui Baranauskui. Po tokio įstatymo, matyt, tokio paminklo išvis būtų neįmanoma pastatyti“, – sakė A. Anušauskas.

Vis dėlto, A. Nikžentaičio manymu, vargu ar toks įstatymas Lenkijos Seime gali būti priimtas.

"Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės. Šiek tiek nustebčiau, jei įstatymas būtų priimtas, net jei tendencijos priėmimui ir palankios", - sakė A. Nikžentaitis, pridūręs, kad Lenkijos dešiniosios jėgos ne taip jau ir smarkiai skiriasi nuo Rusijos valdančiųjų.