"Naujieji tyrimai parodė, kad savižudybių ir mėginimų žudytis skaičius žymiai išauga po plačiai spaudoje ar per televiziją publikuojamų smurtinių reportažų," pranešė Gould "Savižudybių prevencija 2000" simpoziume.

"Smurtinės mirtys yra tikrai 'užkrečiamos'. Daugelis pastaruoju metu atliktų tyrimų nustatė priklausomybę tarp atitinkamų naujienų reportažų skaičiaus bei mėginimo nusižudyti atvejų."

Smurtinių reportažų žalingas poveikis pasireiškia individams kartu su kitais rizikos faktoriais, tarp kurių yra ir depresija, polinkis į agresyvų elgesį, impulsyvumas, pabrėžė Gould.

Savižudybės imitavimas yra labiau tikėtinas tada, kai reportažuose pateikiamos smulkios incidento detalės bei metodai, o pati auka yra traktuojama kaip didvyriškumo pavyzdys. Kita vertus, savižudybės pristatymas kaip keisto incidento, kurį įvykdė 'sveikas' bei 'daug vilčių teikęs' žmogus, pernelyg jautriems žmonėms gali sukelti depresiją bei nenorą kreiptis į kitus pagalbos.

Amerikos savižudybių fondas, surengęs simpoziumą "Savižudybių prevencija 2000", stengiasi bendradarbiauti su žiniasklaidos priemonėmis bei koreguoti smurtinių reportažų pateikimo būdus taip sumažinant galimų žiūrovų savižudybių riziką.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją