Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas informuoja, kad pirmąja D. Barsuko auka tapo taksi vairuotojas S. J.
Bylos duomenimis, 2013 metų balandžio 25 dieną, apie vidurnaktį, D. Barsukas telefonu į namus išsikvietė taksi, atvykusio vairuotojo mašinos galinėje sėdynėje už vairuotojo nugaros įsitaisęs klientas paprašė nuvežti į netoli Šiaulių miesto esančią sodu bendriją. Kaip vėliau ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme pasakojo nukentėjusysis, už suteiktą paslaugą atsiskaitydamas keleivis jam padavė 100 litų. Ir vos S. J. spėjo paduoti klientui grąžą, kaip pajuto dūrius į nugarą, kitas vietas.
Perlindęs per saugos diržą S. J. gelbėdamasis puolė bėgti. Užpuolikas netrukus irgi spruko iš įvykio vietos, nepamiršdamas pasigriebti vairuotojo paliktus tuos pačius 100 litų.
Tų pačių metų gegužės 1 dieną, apie 22.00 valandą, Šiauliuose, prie vieno iš gyvenamųjų namų, taksi automobilyje, sėdėdamas priekyje, keleivio vietoje, D. Barsukas užpuolė ir peiliu ėmė badyti vairuotoją V. Š. Kaip vėliau konstatavo medicinos ekspertai, užpultam vyrui peiliu į įvairias kūno vietas buvo suduota daugiau kaip 20 smūgių.
Nuo patirtų traumų V. Š. mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.
Per ikiteisminį tyrimą, teisme D. Barsukas prisipažino, kad užpuolė, sužalojo ir apiplėšė pirmąją savo auką. Jis tik kategoriškai paneigė, kad S. J. siekė nužudyti.
Dėl nužudymo D. Barsukas teisme buvo kategoriškas, jis pareiškė, kad šio nusikaltimo nepadarė. Į teisėjų klausimą, kodėl jis kaltės neneigė per ikiteisminį tyrimą, jaunas vyras atsakė, jog tada buvo išprovokuotas ir suklaidintas prokuroro. Teisėjų kolegija tokią kaltinamo versiją atmetė kaip gynybinę. Teismas konstatavo, jog D. B. padarytas nusikaltimas įrodytas nuosekliais liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, kita bylos medžiaga.
Tarp įrodymų – taksi automobilyje, ant kaltinamojo drabužių rastos mikrodalelės.
Šią bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra tiesioginių įrodymų, kad pirmąją savo auką – taksį vairuotoją S. J. kaltinamasis siekė nužudyti. Byloje surinkta medžiaga leidžia daryti išvada, kad D. Barsukas tikslas buvo apiplėšti vairuotoją. Įvykio metu kaltinamasis turėjo galimybę sužalotą vairuotoją pasivyti, tačiau to nepadarė.
Teismas D. Barsukui inkriminuotą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą nužudyti, perkvalifikavo į nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų.
Teismas D. Barsuką pripažino kaltu ir už padarytus nusikaltimus skyrė jam 16 metų laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiesiems D. Barsukas teismo sprendimu turės atlyginti daugiau kaip 4 tūkstančių eurų turtinę ir 35 tūkstančių eurų neturtinę žalą, Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 40 eurų.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.