A. G. buvo teisiamas devintą kartą, anksčiau pripažintas recidyvistu, minėtus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą.
2013 m. balandžio 25 d., būdamas neblaivus (2,99 prom.), A. G. Elektrėnuose tyčia spyrė sugyventinei du kartus į veidą, jai lūžo nosies kaulas. Moterį teko operuoti.
2013 m. rugsėjo 14 d. A. G. Elektrėnuose, bute, smurtavo prieš savo motiną, spirdamas jai į nugarą, nes pastaroji atsisakė duoti pinigų alkoholiui.
Šios aplinkybės nesutrukdė teismui pripažinti net kelias A. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą; nukentėjusioji atleido kaltininkui; kaltininkas nurodė, jog nusikaltimu padarė nedidelę žalą, kurią sutiko atlyginti; kaltininkas pažadėjo nebenusikalsti). Todėl teismas nutarė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo. Nors Baudžiamasis kodeksas už nesunkų savo artimojo ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą numato laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų, Trakų teismas A. G. už abu nusikaltimus skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams.
Kelis kartus teistas recidyvistas, prieš padarydamas du paskutinius nusikaltimus, tik prieš 4 mėnesius buvo išleistas iš įkalinimo vietos.
Beje, tokiai teismo pozicijai neprieštaravo ir Trakų prokuratūra.
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie kriminalinių bausmių efektyvumą. Dalis teisininkų mano, kad bausmės neišvengiamumas, o ne jos griežtumas daro didžiausią įtaką nusikalstamumui. Tačiau, pasak policininkų, asmenys, padarę smurtinius, ciniškus nusikaltimus, išvengia realios bausmės, o švelnių bausmių skyrimas sudaro nebaudžiamumo prielaidas.
Štai Elektrėnų gyventojas I. P. (gim. 1985 m.) nuteistas 2600 Lt bauda už apysunkį nusikaltimą (vagystę), nors sankcijoje be baudos, arešto ir laisvės apribojimo numatytas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nuosprendį priėmė tas pats Trakų teismas, kuris, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad I. P. teistas 8 kartus ar į tai, kad jis niekur nedirba ir neturės kaip sumokėti baudos. Teismas įžvelgė lengvinančias aplinkybes (kaltininkas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, žala padaryta nedidelė).
Dar nespėjus įsiteisėti šiam teismo nuosprendžiui, I. P. vėl padarė nusikaltimą - atvirai pagrobė pinigus ir mobilųjį telefoną. Šį kartą Trakų teismas I. P. paskyrė 38 parų areštą.
Policijos pareigūnų manymu, tokių švelnių bausmių skyrimas už kriminalinius nusikaltimus asmenims, ne kartą patekusiems į teisėsaugos akiratį, arba baudų skyrimas asmenims, niekur nedirbantiems ir neturintiems lėšų pragyvenimui, greičiau sudaro ne bausmių tikslų pasiekimo efektyvumą, bet prielaidas toliau tęsti savo gyvenimo būdą visuomenei nepriimtinomis priemonėmis. Deja, teisėsaugos kova su tokiu įsišaknijančiu nusikalstamumu primena kovą su „vėjo malūnais“.