Nuo praeities nepabėgsi net ir labai norėdamas – šmėkla persekios visada. Taip sako Šakių rajono Gelgaudiškio miestelio gyventojai, sužinoję, kad čia gimęs, užaugęs ir greitai keturiasdešimtmetį švęsiantis Artūras Dailidė yra įtariamas labai baisiais nusikaltimais.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomam A. Dailidei pareigūnai pareiškė įtarimus dėl tyčinio nužudymo per didžiulį gaisrą, nutikusį dar 2007 m. kovo 11 d. Vilniaus Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabutyje – jame žuvo net šeši žmonės, o dvidešimt dviem, iš kurių keturi – kūdikiai, buvo sutrikdyta sveikata.

Per šį gaisrą žuvo ir buvęs Seimo narys Petras Šakalinis, ir žinomi menininkai – nuo gimimo aklas Remigijus Audiejaitis ir Mantas Gimžauskas.

Ilgą laiką neišaiškintas nusikaltimas pareigūnams buvo lyg priekaištas, tačiau praėjusių metų gruodžio 4-osios įvykiai tame pačiame daugiabutyje, kai vėl įsiplieskė pavojinga ugnis, buvo lemtingi – gauta svarių įrodymų, kad su šiuo ir anksčiau kilusiu milžinišku gaisru gali būti susijęs šiame name su sugyventine ir mažamečiu vaiku gyvenantis A. Dailidė.

Tai – tas pats vyras, kuris per didžiulį gaisrą dar 2007 m. bandė gelbėti liepsnose skendinčių kaimynų turtą ir pats nukentėjo nuo ugnies.

Kad su padegimais yra susijęs nuo 2006 m. čia gyvenęs A. Dailidė, pribloškė ne tik daugiabutyje gyvenančius jo kaimynus, bet ir Šakių rajono Gelgaudiškio miestelio gyventojus. Nors dabar, kai A. Dailidė jau už grotų, jie prisipažįsta, kad ši žinia nebuvo lyg perkūnas iš giedro dangaus – tragedijos Vilniuje buvo galima anksčiau ar vėliau tikėtis.

„Žinote, kai Artūras 2006 m. išvažiavo gyventi į Vilnių, daugelis lengviau atsikvėpė, o man net buvo kilusi mintis ieškoti pareigūnų sostinėje ir apie jį pranešti, bet kažkaip tada to nepadariau – gal išsigandau, kad manimi niekas nepatikės, nors tai dabar mane be galo slegia“, – šiandien prisipažįsta Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dabravolskis.

Ir čia pat miestelio vadovas atskleidžia neįtikėtinus faktus – kol A. Dailidė gyveno vos už pusantro kilometro nuo Gelgaudiškio esančiame Skaistakaimyje, nebuvo mėnesio, kad nedegtų vietos gyventojams priklausantis turtas. O jo gesinti skubėdavo ne tik tuo metu Gelgaudiškyje ugniagesiu dirbęs A. Dailidės tėvas, bet ir pats A. Dailidė, kuris dažniausiai pirmas pastebėdavo liepsnojančius pastatus.

„Nors ir negalime įrodyti, bet šiandien, kai visas detales susidėliojame į vieną vietą, įtariame, kad Artūras ir galėjo būti tas padegėjas“, – prisipažįsta A. Dabravolskis.

Jis prabyla ir apie tai, ką jau daugelį metų kalbėjo visas Gelgaudiškis – daugiau kaip prieš 10 metų dėl gaisrų Skaistakaimyje Šakių teisme buvo nuteistas ir į pataisos namus keliems metams išsiųstas sovietų laikais milicijoje dirbęs gelgaudiškis Arvydas Dvylaitis.

„Jis visada tvirtino, kad yra nekaltas, nieko nepadeginėjo, o gaisrai, kai jis sėdėjo kalėjime, kaime nesiliovė“, – seniūnas šiandien sako neabejojantis, kad teisingumo vykdytojai padarė didžiulę klaidą ir nuteisė nekaltą žmogų. Tačiau A. Dvylaičiui nuo to nė kiek nelengviau – praėjus dviem metams po grįžimo iš kalėjimo vyras mirė.

„Ir jeigu tikrai jis buvo nekaltas, nors šiandien mes tuo net neabejojame, tai turėtų slėgti visų mūsų sąžinę“, – įsitikinęs V. Dabravolskis, neabejojantis, kad pareigūnai sieks, jog nuosprendis jam būtų panaikintas kad ir po mirties, taip jį reabilituojant.

Įtarimą sukėlė prie daržinės rasti vaikiški šliaužtinukai

Apie tai, kad A. Dailidė gali būti susijęs su milžinišku šešias gyvybes nusinešusiu gaisru Vilniuje, Gelgaudiškyje žino dar ne visi – nuo liepsnų nukentėjusius vietos gyventojus apklausinėję kriminalistai iš Vilniaus jiems apie tai užsiminė tik puse lūpų, juk dar teismas kaltės neįrodė. Bet žmonėms teisėjų nuosprendžio nereikia – jie puikiai suvokia, kaip sunku nustatyti padegėją.

„Juk visų mūsų pastatai degė ir niekas negalėjo įrodyti – jokio žmogaus taip ir nepagavome su degtuku rankoje“, – sako Skaistakaimyje gyvenantis Algirdas Vidžiūnas.

59 metų vyras šiandien puikiai prisimena tuos įvykius, kai kaimo gyventojus kaustė baimė – niekas nežinojo, kada kito daržinė ar namas bus padegtas.

„Įtarinėjome visus, bet nieko už rankos nepagavome, nors vienas atvejis buvo, kai kilo įtarimų, jog su padegimais gali būti susijęs A. Dailidė, – sako A. Vidžiūnas. – Tada kaime niekas, išskyrus A. Dailidę, neturėjo mažamečių vaikų, o prie vienos daržinės, kuri turėjo būti padegta, buvo rasti šliaužtinukai, į kuriuos buvo įdėtos žvakės. Bet tada gaisras nekilo – vėjuotą dieną žvakes užpūtė vėjas.“

Anot jo, padegėjas žvakes padėjo po malkomis keliose skirtingose vietose – kad ugnis greičiau įsipliekstų. Kitais kartais tas pats padegėjas ūkinius pastatus apipildavo benzinu.

„Kur tik nedegė čia namai – ir ten, ir ten, – ranka į nedidelio kaimo sodybas rodo A. Vidžiūnas. – Mes A. Dailidę įtarėme ne iš karto – prieš tai į kalėjimą pasodino mūsų kaimyną A. Dvylaitį. Jis gal keturis metus sėdėjo, nors visą laiką tvirtino, kad yra nekaltas. Keista buvo, kad kai jis sėdėjo, gaisrai nesiliovė – tada mūsų žvilgsniai ir nukrypo į A. Dailidę. Bet įrodymų nebuvo. Žinote, tik vėliau, kai jis jau buvo išvažiavęs į Vilnių, sužinojome, kad visi gaisrai kildavo tuomet, kai jam susukdavo vidurius – išeidavo į lauko tualetą, o kai grįždavo, pastatai ir užsidegdavo. Aišku, čia ne įrodymas, bet keista ir tai, kad jis visada vos ne pirmas puldavo gelbėti degančių namų.“

Pirmas atbėgdavo gesinti gaisro

„O mano uošvių sodyba degė net tris ar keturis kartus, – sako seniūnas V. Dabravolskis. – Vieno gaisro metu Artūras net avilius man padėjo nunešti toliau nuo namų. Bet kai tik išgirdo, kad kviečiame tarnybinį šunį padegėjo pėdsakams surasti, A. Dailidė iš karto pabruko ir išnešė kudašių. O šuo pėdsakus surado – jie ėjo iki jo namų“.

V. Dabravolskio teigimu, po šio gaisro A. Dailidė buvo uždarytas į Šakių policijos komisariato areštinę, tačiau po dviejų parų buvo paleistas. Pritrūko įrodymų.

Ir tada gaisrai Skaistakaimyje nesiliovė. „Nors dėl visų gaisrų kaltė buvo suversta dabar jau mirusiam A. Dvylaičiui, tačiau šiandien kaime niekas neabejoja, kad čia galėjo būti būtent A. Dailidės darbas, – netuščiažodžiauja seniūnas. – Aišku, A. Dvylaitis pats kaltas, kad tada keistai elgėsi – per vieną gaisrą nuo jo sklido keistas kvapas, lyg ir benzino, tad paprašiau parodyti rankas, bet jis išsigando ir pabėgęs namo persirengė. Jo toks elgesys sukėlė pagrįstų įtarimų, todėl ir pasakiau ugniagesiams. Taip jis buvo sulaikytas. Žinoma, dabar gaila, kad nekaltas žmogus sėdėjo.“

Pasak V. Dabravolskio, A. Dailidė anksčiau dirbo Gelgaudiškio gelžbetonio gamykloje ir pėsčiomis eidavo į namus Skaistakaimyje, o kaip tik toje vietoje buvo kolektyviniai sodai – bene visi jie irgi supleškėjo.

„Tada labai išgarsėjome visoje Lietuvoje – kaip tik baigiasi darbas gamykloje, kai tik laikrodžiai išmuša pusę keturių ar keturias valandas dienos metu, jau girdime, kaip pro Gelgaudiškį su įjungtomis sirenomis skrieja ugniagesių automobiliai“, – vyro teigimu, gerai bent tiek, kad nebuvo padeginėjami namai, kuriuose gyveno žmonės – padegėjas padeginėdavo tik daržines arba namus, kuriuose jau niekas negyvendavo.

Anot jo, negerų įtarimų turėję kaimo žmonės stebėjosi, kodėl visų ūkiniai pastatai sudegė, o A. Dailidės – ne. Tačiau nuo gaisro buvo nukentėję ir Gelgaudiškyje gyvenantys A. Dailidės dabar jau buvusios žmonos tėvai – sudegė daržinė ir joje buvęs automobilis. Tačiau kaltų nebuvo rasta – ugniagesiai pasakė, kad liepsna greičiausiai įsiplieskė nuo netvarkingo automobilio.

„Labai keista situacija – Artūras visada vos ne pirmas atbėgdavo padėti gaisro gesinti, pats kitiems ir pranešdavo, kad namas dega, o jo tėvas važiuodavo gesinti, – sakė seniūnas. – Neįsivaizduoju, kodėl jis taip elgėsi – gal kokį malonumą ar net orgazmą jausdavo, sunku suvokti. Sveikas žmogus taip nesielgtų, todėl kai jis išvažiavo į Vilnių, visi lengviau atsikvėpė – gaisrai liovėsi.“

Tėvai negali patikėti: juk jis turėtų būti piromanas

Kodėl A. Dailidė paliko gimtąjį Gelgaudiškį ir laimės ieškoti išvyko į Vilnių, vietos gyventojai tik spėlioja, tačiau vienas vyras, kurio daržinė taip pat supleškėjo, turėjo savo versiją. Tiesa, ją sutiko pasakyti tik su sąlyga, kad liks anonimas – bijo, kad įtariamasis gali būti išteisintas, o tada bus paleistas į laisvę ir esą iš keršto gali visiems „atsidėkoti“.

„Manau, kad jis labai bijojo A. Dvylaičio – tuo metu jis ką tik buvo grįžęs iš kalėjimo ir sakė, jog neatleis už tai, kad nekaltai gražiausius gyvenimo metus praleido už grotų“, – tvirtino jis.

„O aš manau, kad Artūras bijojo, jog bus stebimas policijos – nors po vieno gaisro jį ir paleido į laisvę, tačiau kilo įtarimų, kad čia jis gali būti susijęs su nesibaigiančiais gaisrais“, – savo versiją dėstė Gelgaudiškio seniūnas.

Artūras Dailidė
Visiškai kitaip mano baisiais nusikaltimais įtariamo A. Dailidės tėvai – esą sūnus Vilniuje susirado gerai apmokamą darbą ir nutarė išvažiuoti iš Gelgaudiškio. Juoba kad ką tik buvo išsiskyręs su žmona, kuriai jis ir paliko auginti du savo vaikus.

Piromanija įtariamo A. Dailidės motina Angelė Nijolė Dailidienė neabejoja, kad sūnus nepadeginėjo pastatų nei Skaistakaimyje, nei Vilniuje. Nors uždarytas į areštinę vyras ir buvo prisipažinęs, kad sukėlė milžinišką gaisrą sostinės daugiabutyje, tačiau, moters įsitikinimu, tai yra visiškas melas – esą jį privertė pareigūnai.

„Čia tikrų tikriausia nesąmonė, – net pravirksta moteris. – Kiek žmogus gali atlaikyti tokius tardymo metodus, kiek jį galima kankinti – jis jau yra palūžęs, nežinau, kaip ištvers. Netikiu, kad jis bent kiek būtų kaltas, juk jis pats baisiai reagavo į tą gaisrą Vilniuje – irgi tada nukentėjo, greitoji jį išsivežė į ligoninę.“

Įtariamojo motina piktinosi, kad pareigūnai jos sūnui bando „prikabinti“ visus iki šiol neatskleistus padegimus.

„Neturi kam prikabinti, tai dabar jį viskuo kaltina, bet čia tikrų tikriausia nesąmonė, juk jis turėtų būti tikras piromanas, jeigu taip viską padeginėtų, o juk būdavo atvirkščiai – kad ir kas nutiktų, jis visada pirmas atbėgdavo ir visiems padėdavo“, – sakė A. N. Dailidienė.

Moteris bijo ir pagalvoti, kas bus, jeigu teismas jį pripažins kaltu dėl šešias gyvybes nusinešusio gaisro: „Piniguočių pas mus nenuteisia – niekaip netikime, niekaip, širdį galiu išimti ir padėti, juoba kad ir pats Artūras mums sakė, kad jis to nepadarė. Ir aš juo tikiu.“

Sūnaus kalte netiki ir jo tėvas Justinas Dailidė, taip pat manantis, kad pareigūnai iš jo prisipažinimą išgavo neteisėtu būdu.

„Jeigu žmogus niekada nebuvo pakliuvęs už grotų, jis nežino, kaip elgtis tokiose situacijose, o juk jį sulaikė dar praėjusių metų gruodį, sakė, pasisakyk ir Kalėdas švęsi namuose – malė, malė ir primalė, – kalbėjo jis. – Žinote, jeigu taip ir buvo, ką mes galime padaryti? O jeigu iš tikrųjų to nebuvo, o jam visą kaltę suverčia – kaip tada bus?“

Ugniagesiu anksčiau dirbęs J. Dailidė sakė net bijantis pagalvoti, kad sūnus galėjo padeginėti pastatus. „Juk dirbau gaisrinėje, sūnus visada man padėdavo“, – baisius įtarimus vijo tėvas.

Žinia pribloškė: padegimai – tylus kerštas?

Žinia, kad kaimynystėje gyvenęs A. Dailidė gali būti susijęs su milžinišku gaisru Vilniuje, sukėlė tikrą šoką ir jo kaimynei – šiuo metu Vokietijoje gyvenanti ir tik retkarčiais į Lietuvą grįžtanti 60 metų Asta Lipskienė apie tai dar nežinojo.

„Viena ausimi buvau girdėjusi, kad dėl gaisrų Skaistakaimyje buvo nuteistas Artūro žmonos dėdė, tada visas Gelgaudiškis ūžė, jog jam suvertė kaltę, nes jis buvo mėgėjas išgerti, – sakė moteris. – Paskui visi kalbėjo, kad Artūras gali būti susijęs su tais gaisrais, bet kažkaip ir nekreipiau dėmesio – juk jis užaugo mano akyse, nepastebėjau nieko įtartino. Žinote, čia yra Gelgaudiškis – visi žmonės sėdi be darbo, gauna tik pašalpas, net galima sakyti, kad tai Dievo užmirštas kraštas – žmonės palikti likimo valiai, todėl ir prisigalvoja visokių kalbų. Kartais juokauju, kad ir patys sau pramogas susikuria – vienam ant kito pavaryti. Patikėkite, taip ir yra čia.“

„Gal tai buvo koks tylus kerštas?“ – nuo žinios, kad A. Dailidė įtariamas tyčiniu šešių žmonių nužudymu, negalėjo atsigauti A. Lipskienė.

Gresia įkalinimas iki gyvos galvos

Ikiteisminį tyrimą Lukiškėse nuo praėjusių metų gruodžio laikomam A. Dailidei pareigūnai yra pareiškę įtarimus dėl tyčinio šešių žmonių nužudymo ir svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, byloje nukentėjusiaisiais yra pripažinta daugiau kaip 60 asmenų.

Manoma, kad didžiulį gaisrą A. Dailidė daugiabutyje galėjo sukelti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Įtariamajam buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė – ekspertai nustatė, kad vyras neturi polinkio į piromaniją. Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažinęs jam pateiktus įtarimus, tačiau vėliau savo žodžių išsižadėjo ir pareiškė, kad jie buvo išgauti „psichologinės prievartos būdu“.

Šioje byloje pareigūnai A. Dailidei nėra pateikę įtarimų dėl gaisrų, kilusių Šakių rajone, tačiau senų įvykių nepalieka užmarštyje – juos dar tiria. Pareigūnų akys krypsta ir į kitus iki šiol neatskleistus gaisrus, tarp jų – ir Vilniaus rajone, ir Vilniuje. Taip pat tiriami ir kiti gaisrai, kilę Žirmūnų g. daugiabutyje – pastaraisiais metais čia buvo kilę net keliasdešimt gaisrų.

Kol A. Dailidės kaltės neįrodė teismas, jis laikomas nekaltu, tačiau jeigu teisėjai pripažins, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus, už tai jam grės laisvės atėmimas iki 20 metų arba net įkalinimas iki gyvos galvos.

Gaisras Žirmūnų daugiabutyje kilo 2007 m. kovo 11-osios naktį – viena namo avarinė laiptinė buvo užgriozdinta senais rakandais ir degė nuo trečio iki devinto aukšto. Kita avarinė laiptinė taip pat buvo užblokuota. Tik ją atblokavus buvo evakuoti gyventojai.

Šeštajame ir septintajame aukštuose avarinė laiptinė buvo visiškai užblokuota ir jos atlaisvinti nesugebėta – negalėdami išsigelbėti du namo gyventojai – 30 ir 25 metų vyrai iššoko iš šešto namo aukšto, abu jie mirė. Dar kiti trys namo gyventojai užduso dūmuose, o vienas vyras, apdegęs 90 proc. kūno, mirė ligoninėje.

Per šį gaisrą apdegė 6-9 aukštai ir juose esantys butai, o 54 butai lokalizuojant gaisrą buvo aplieti vandeniu, dėl to gyventojai ilgą laiką negalėjo grįžti į gyvenamąsias vietas.

Po šio gaisro įtariamojo ilgą laiką nepavyko sulaikyti – A. Dailidė buvo suimtas po praėjusių metų gruodžio 4 d. vakarą daugiabutyje kilusio gaisro. Įtariama, kad nuo alkoholio apsvaigęs vyras degtuku padegė pirmajame aukšte prie vieno buto sudėtus daiktus. Gaisrą greitai pavyko užgesinti.

Pareigūnai prašo atsiliepti nukentėjusius nuo gaisro ir šio įvykio liudininkus

Penktadienį ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai pranešė, kad ieško dar neapklaustų tyrimo įstaigoje nukentėjusiųjų ir liudytojų dėl tragiško gaisro Žirmūnų g. daugiabutyje.

Nukentėjusius dėl patirtų sužalojimų ar apgadinto turto ir liudytojus, galinčius suteikti informaciją apie šį įvykį, policija prašo kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiąją tyrėją Neringą Lipskienę, 417 kab., Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje, tel. (8 5) 271 6092, mob. tel. 8 682 67891 arba el. paštu neringa.lipskiene@policija.lt.