A. Ūso bylą nutraukęs teismas nuosprendyje užsiminė, kad prokuroras savo iniciatyva gali pradėti tyrimą dėl D. Kedžio tėvo ir gydytojos Laimos Bloznytės-Plešnienės melagingo liudijimo bei dėl poveikio mergaitei – įtarimai gali būti pareikšti D. Kedžių kaimynei Olgai Girdauskienei.

Prokuroras Egidijus Motiejūnas sakė, kad tyrimai netrukus bus pradėti.

Teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Audrius Cininas taip pat užsiminė, kad baudžiamojon atsakomybėn galėtų būti patraukti ir tie asmenys, kurie vertė mergaitę prieš kamerą pasakoti apie galimus tvirkinamuosius veiksmus. Būtent jų metu mažametė įgijo seksualinę patirtį. „Vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis yra įgyta 2008 m. lapkričio-2009 m. rugsėjo mėnesiais jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“,– konstatavo teisėjų kolegija.

„Reali patirtis gali pasireikšti ne tik realiais vaiko pergyvenimais ir netiesiogiai patirta seksualine prievarta, bet ir netiesiogiai – t. y. įtaiga, kuri susijusi su jam artimais ar neartimais žmonėmis, jų neteisingu klausinėjimu“, – pažymėjo teisėjas.

A. Cinino teigimu, mergaitę apžiūrėję ekspertai vienoje iš savo ekspertizių citavo dar 1983-1990 m. JAV vykusį McMartin’ų teismo procesą, kurio metu buvo teisiami vienos ikimokyklinės įstaigos savininkai dėl vaikų tvirkinimo.

„Procesas truko šešis metus ir buvo lydimas panašaus ažiotažo“, – sakė teisėjas. Jo teigimu, McMartin'ų byloje parodymus apie seksualinę prievartą davė net 360 vaikų, tačiau ikimokyklinės įstaigos vadovai buvo išteisinti – jiems buvo įteigta apie patirtą seksualinę prievartą.

„Net ir nešališki, gero linkintys tyrėjai, atliekant nekvalifikuotai apklausą, gali vaikui įteigti nebūtus seksualinio prievartavimo dalykus, – sakė A. Cininas. – Būtent toje byloje parodymus apie prievartavimą davė 360 vaikų. Tai mes turėkime galvoje, kad juos apklausinėjo ne pyktį, neapykantą kaltinamiesiems turintys asmenys, o tie, kurie nuoširdžiai, bet nemokšiškai nori padėti nustatyti byloje tiesą. O ką kalbėti apie tuos asmenis, kurie yra suinteresuoti kerštauti arba kitaip paveikti liudytojų parodymus...“.

Teisėjo teigimu, ekspertizės išvadose ekspertai nurodė, kad vaikui įtaiga buvo daroma ją klausinėjant per filmavimus. Kad kažką vaikui buvo pasakiusi, neslėpė ir buvusi mergaitės globėja.

„Kad vaikas buvo mokomas, liudija ir jo leksikos kaita – iš pradžių jis lytinius vadino vienaip, po to kitaip, klausimas iš kur jis išmoko naujo žodžių, jeigu nebuvo naujų tvirkinimo detalių – o jis buvo uždarytas namuose“, – teigė A. Cininas.

Paklaustas, ar dėl galimo mažametės tvirkinimo neturėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisėjas sakė: „Į šį klausimą turi atsakyti prokuroras. Galiu atsakyti tik tiek, ir tai pasakyta nuosprendyje, kad teismų praktikoje, ir iki Lietuvos Aukščiausio Teismo yra nuėję tokių bylų, kur asmenys yra nuteisti už vaikų tvirkinimą – už natūralistinį pasakojimą apie lytinius santykius, pavartojant panašią leksiką, kokią mes matome šioje byloje“.

„Teismas yra nešališkas – neasistuoja nei prokurorui, nei gynėjui, ir jeigu prokuroras pastebėjo požymius, jis ne tik gali, bet ir privalo pradėti ikiteisminį tyrimą be atskiro teismo paraginimo, kaip jis pasielgs, to reikia klausti prokuroro“, – patikino A. Cininas.

Tuo tarpu valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras E. Motiejūnas DELFI sakė, kad dėl D. Kedžio filmavimų jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jį teko nutraukti jam mirus.

„Dėl kitų asmenų nebuvo tiriama – nuosprendis yra pakankamai didelis, dar reikės pabandyti jį įvertinti“ , – valstybinis kaltintojas teigė, kad teismui nebuvo pateikta medžiaga, jog buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis.

Visą nuasmenintą nuosprendį galite rasti teisėjo A. Cinino asmeninėje svetainėje