Teisėjas Audrius Cininas trečiadienį paskelbė, kad atmeta teikimą dėl 43 metų A. Andrušaičio perkėlimo į pataisos namus – jis nuteistas už labai žiaurius nusikaltimus, kaltės nepripažįsta ir net nesigaili. Be to, pasak teismo, nuteistasis už grotų praleido vos 10 metų – tai minimalus laikotarpis, po kurio galima nuteistąjį perkelti į lengvesnio režimo pataisos namus.

Šią nutartį A. Andrušaitis dar galės apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Ar šia teise jis pasinaudos, neaišku – vienos žiauriausių Lietuvoje veikusios gaujos atstovas į teismo posėdį iš įkalinimo įstaigos nebuvo atvežtas.

Anksčiau teisme buvo skelbta, kad Lukiškėse bausmę atliekantis A. Andrušaitis nė karto nebuvo baustas už tvarkos ar drausmės pažeidimus, priešingai – kartą skatintas, be to, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.

Be to, kaip pažymima Lukiškių TIK teismui adresuotoje charakteristikoje, A. Andrušaitis neturi nuomonės apie „kriminalinės kultūros tradicijas“ ir jų nesilaiko. Nors nuteistojo elgesys vertinamas gerai, tačiau jis iki šiol nepripažįsta kaltės – teigia, kad baudžiamoji byla buvo sufabrikuota.

A. Andrušaitis teisme neaiškino, kodėl norėtų toliau bausmę atlikti Pravieniškėse, tačiau tvirtino, kad Lukiškėse niekada nedirbo, nes čia tiesiog nėra laisvų darbo vietų. Nuteistasis tikino, kad dėl to skundėsi ne tik Seimo kontrolieriui Romui Valentukevičiui, bet ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei.

Vienas „tulpinių“ lyderių aiškino, kad Lukiškėse elgėsi gerai, todėl jam turėtų būti pritaikyta Bausmių vykdymo kodekse numatyta galimybė palengvinti kalinimo sąlygas.

„Manau, kad turėtų būti atsižvelgiama į mano gerą elgesį, o ne atvirkščiai – teisti antrą kartą už nusikaltimus“, – sakė A. Andrušaitis.

Su tokia nuteistojo pozicija nesutiko Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė. Ji pažymėjo, kad teikimą dėl nuteistojo perkėlimo svarstantis teismas turėtų atsižvelgti ne tik į nuteistojo asmenybę, bet ir padarytų nusikaltimų pobūdį.

A. Andrušaitis iki gyvos galvos nuteistas du kartus – 2003 ir 2009 m. Pastarasis nuosprendis įsiteisėjo tik prieš mėnesį – Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuris buvo paskelbtas ne tik A. Andrušaičiui, bet ir Algimantui Vertelkai, Virginijui Baltušiui bei Dariui Blinkevičiui.

A. Vertelka, V. Baltušis ir A. Andrušaitis buvo nuteisti už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. „Tulpiniams“ buvo inkriminuojami įvairūs nusikaltimai: nužudymai, svetimo turto sunaikinimai ir sugadinimai (sprogdinimai, plėšimai, teroro aktas) ir pan.

Šioje byloje figūravo žinomo Mažeikių verslininko Gedemino Kiesaus, jo sūnaus bei vairuotojo nužudymai, taip pat Panevėžio prokurorės Vidos Kazlauskaitės bei Pasvalio policijos inspektoriaus Sergejaus Piskunovo bei kiti nužudymai.

Teismas nustatė, kad nusikalstamam susivienijimui vadovavo V. Baltušis.