H. Daktaras savo prašyme teigė, kad jo padaryta 28 tūkst. litų žala nukentėjusiajam negali būti vertinama, kaip žymi, nes dabar galiojantys įstatymai numato, kad žymi žala sudaro nuo 250 minimalių pragyvenimo lygių (MGL) - tai yra 31 250 litų. Žala buvo padaryta 1994 metais, kai H. Daktaras reikalavo išpirkos už pavogto Jurijaus Milevskio automobilio sugrąžinimą.

Nusikaltimo padarymo metu 1 MGL siekė tik 55 litus, o 1997 metais, kada H. Daktarui buvo paskelbtas nuosprendis, 1 MGL sudarė 110 litų. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, MGL pakeitimai veikos klasifikacijai įtakos neturi ir atsisakė tenkinti H. Daktaro prašymą perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką.

H. Daktaro prašymą Vilniaus apygardos teismas atmeta jau antrą kartą šį rudenį. Po pirmojo nagrinėjimo Apeliacinis teismas buvo nurodęs nagrinėti skundą iš naujo, nes buvo pažeistas teismo bešališkumo principas. Pirmą kartą H. Daktaro prašymą nagrinėjo teisėjas, kuris 1997 metais dalyvavo svarstant bylą ir skelbiant nuosprendį.

H. Daktaras yra vienas iš nedaugelio kalinių, Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) laimėjusių bylą prieš Lietuvą. Spalį šis teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė H. Daktaro teisę į bešališką teismą. Teismas nepriteisė piniginės kompensacijos už Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus, tačiau nusprendė, kad H. Daktarui Lietuvos valstybė turi atlyginti daugiau kaip 10 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų.

Žiniasklaidos tituluojamas Kauno nusikaltėlių lyderiu, H. Daktaras, pravarde "Henytė", 1997 metais vasario 13 dieną buvo nuteistas kalėti pusaštuntų metų už turto prievartavimą ir poveikį nukentėjusiam. Vėliau šį nuosprendį paliko galioti Aukščiausiasis Teismas.