„1992 m., kai mane sulaikė, buvau restorano akcininkas, buvau gerbiamas žmonių, pakliuvau į gerbiamų Kauno žmonių dešimtuką, valstybei sumokėjau 1 mln. 100 tūkst. Lt mokesčių“, – pirmadienį Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris baigė nagrinėti 1993-2000 m. Kaune veikusio nusikalstamo susivienijimo baudžiamąją bylą, sakė H. Daktaras.

Paskutinįjį žodį, kuriuo kreipėsi į trijų teisėjų kolegiją, H. Daktaras surašė daugiau kaip 20 puslapių. „Surašiau savo žodžiais“, – sakė jis.

Savo kalboje H. Daktaras piktinosi, kad pirmosios instancijos teismas tikėjo „prokuroro liudytojais“, tuo metu jo (H. Daktaro) naudai liudijantys asmenys esą yra nepatikimi. „Jų parodymai – bobučių pletkai“, – nuteistasis patikino, kad su pareigūnais bendradarbiaujantys nuteistieji R. Žilinskas ir V. Gudzinskas esą melavo, siekdami išvengti atsakomybės.

Jis taip pat patikino, kad nėra susijęs su verslininko Sigito Čiapo nužudymu. „S. Čiapas buvo mano draugas, – sakė H. Daktaras. – Jeigu mafija buvo, tai kodėl nužudė S. Čiapą, o ne buvusį komisarą Jurijų Milevskį – juk S. Čiapas buvo mano draugas, tai kokia čia mafija?“

Nuteistasis siūlė atsižvelgti į S. Čiapo motinos parodymus – esą ji ne kartą siūlė sūnui nesusidėti su valdžia, nes bus nužudytas. „Taip ir buvo“, – sakė jis.

H. Daktaras taip pat įsitikinęs, kad Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, yra gyvas, o jo žmoną, kuri yra pripažinta nukentėjusiąja, vadino barakuda.

„Šis epizodas išgalvotas, tai vien R. Žilinsko melas“, – H. Daktaras klausė, kodėl nebuvo surastas Mongolo kapas. „R. Žilinskas yra melagis, o Mongolas yra gyvas ir slapstosi“, – kalbėjo Hena.

„Jeigu būčiau nepadorus žmogus, seniai būčiau prisipažinęs, kad nužudžiau Mongolą, bet aš jo nenužudžiau – kodėl turiu prisipažinti, ko nepadariau, aš esu padorus ir garbingas“, – pažymėjo jis.

Buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio šulas tikino, kad byla yra neištirta, ją reikėtų grąžinti prokuratūrai tirti iš naujo. „O mane paleisti į laisvę“, – sakė jis.

„Mane Klaipėdos teismas pripažino baisiu žmogumi, bet mano sūnus yra verslininkas, moka mokesčius valstybei, dukra mokosi universitete, mes visi mokame mokesčius, o aš esu pripažintas blogu žmogumi – man yra graudu, nes visada buvau teisingas žmogus, visiems stengiausi padėti“, – H. Daktaras klausė, kodėl turi atsakyti „už nusikaltėlių nuodėmes“.

„Aš nenoriu būti atpirkimo ožys, prokuroras taip darosi sau karjerą“, – teismui kalbėjo H. Daktaras.

Jis taip pat prisiminė buvusio Seimo nario Aleksandro Sacharuko žodžius, pasakytus Seime – esą H. Daktaras yra palyginus šventas su kai kuriais Seimo nariais.

Kreipdamasis į teisėjus H. Daktaras siūlė jį sušaudyti, o prokuroro, kuris siekia nuteistajam griežčiausios bausmės, klausė, ar pas jį nėra žmoniškumo.

„Aš manau, kad kažkam perbėgau kelią ir su manimi bando susidoroti“, – H. Daktaras piktinosi, kad jis yra teisiamas vien dėl to, kad yra H. Daktaras.

„Mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad vienodai myli visus Lietuvos žmones, tai ji ir mane myli, tai teiskite mane pagal tikrus įstatymus“, – teigė jis.

H. Daktaras taip pat kratėsi, kad vadovavo gaujai. „Manau, kad Daktarų gaujos nebuvo, buvo tik pavadinimas, kuris buvo plačiai naudojamas“, – jis pabrėžė, jog gaujos vardu dažnai prisidengdavo kiti nusikaltėliai.

„Nemanau, kad mane šis teismas išteisins, bet žinau, kad istorija mane išteisins – mano misija šiame gyvenime dar nebaigta, visada prašau Dievo manęs neapleisti, – sakė jis. – Jeigu manęs paklaustų, koks mano būtų priešmirtinis noras, pasakyčiau, kad noriu mirti laisvėje, savo namuose.“

Pasakęs šiuos žodžius H. Daktaras apsiverkė ir nutarė daugiau nekalbėti. Apsiverkęs H. Daktaras buvo išvežtas į Lukiškių kalėjimą, tačiau dar kartą bus atvežtas į teismą, kai savo paskutinįjį žodį sakys jo bendras G. Abarius.

Tai buvo pirmasis kartas, kai Kauno gangsteris viešai liejo ašaras - nuosprendis, kurį paskelbs teisėjai, bus galutinis. Jeigu H. Daktarui bus palikta galioti skirta bausmė, į laisvę jis daugiau nebeišeis.

Daktarų nusikalstamo susivienijimo bylą išnagrinėjęs teismas yra nusprendęs, kad jo dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.).

„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo H. Daktaro gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – paskelbė teismas.

Byloje dėl itin sunkių nusikaltimų buvo 16 kaltinamųjų. Teismas konfiskavo kaltinamųjų turto už 550 tūkst. litų, nukentėjusiesiems priteisė 205,5 tūkst. litų turtinės ir 450 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.

H. Daktaras dėl aštuonių nusikaltimų, iš kurių du kaltinimai nužudymu, padarymo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.

E. Abariui teismas skyrė laisvės atėmimą pataisos namuose 20 metų – jis pripažintas vienu iš nusikalstamo susivienijimo kūrėjų ir vadovų, padariusiu tris labai sunkius ir keturis mažiau visuomenei pavojingus nusikaltimus.

Apeliaciniu skundu Generalinė prokuratūra prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę su teisėsauga bendradarbiaujančiam buvusiam nusikalstamo susivienijimo dalyviui R. Žilinskui.

Teismas jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu prokuratūra mano, kad kaltę pripažinusiam ir tyrimui padėjusiam R. Žilinskui turi būti skirta švelnesnė bausmė.

Prokuratūra skunde taip pat rašo, kad nuteistieji turi atlyginti tūkstantines proceso - lavonų paieškos, atgabenimo iš užsienio – išlaidas.

Nuosprendį taip pat apskundė E.Abarius, Audrius Gudomskas, Nikolajus Archipovas, Rolandas Zaveckas, R. Žilinskas.

H. Daktaro ir jo grupuotės narių byla teisme nagrinėta nuo 2011 metų gegužės. Pirmąsyk už grotų jis atsidūrė būdamas 19 metų. Suėmimą H. Daktarui teismas skyrė dar 2008 metų gruodžio 24 dieną, tačiau tada „Hena“ pasislėpė. Jis sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto 2009-ųjų rugsėjį.

Byloje „daktarų“ grupuotės nariams inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, padaryti 1993-2000 metais: nusikalstamo susivienijimo dalyvių padaryti nužudymai buvo susiję su įtakos įtvirtinimu, konkuruojančių dėl pelno ar „daktarų“ autoriteto nepaisančių nusikalstamo pasaulio atstovų pašalinimu.

Pareigūnai išsiaiškino, kad susivienijimo dalyviai pasižymėjo geru organizuotumu, buvo apsirūpinę ginklais – disponavo dideliu kiekiu automatų, pistoletų, granatų, sprogmenų. Pagrindinę nusikaltimų dalį sudarė veikos, susijusios su svetimo turto užvaldymu, tai – turto prievartavimai, plėšimai, kurių metu prieš nukentėjusiuosius buvo naudojami šaunamieji ginklai, fizinis ir psichologinis smurtas. Kaltinamiesiems inkriminuojamas ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs Sigito Čiapo ir Vinco Varno nužudymas 1996 metų pavasarį Kaune.