Sunkėjant pragyvenimui Lietuvoje, vis daugiau moterų išvyksta pardavinėti savo kūno į Vakarų Europos šalis. Nei sukurtos šeimos, nei turimi vaikai neatbaido lietuvaičių nuo rizikingo, bet labai pelningo darbo užsienyje. Savo kūnais jos ne tik šildo užsieniečius, bet ir išlaiko savo šeimos narius Lietuvoje.
Į susitikimą su Tadu ėjau nerimaudamas. Nedažnai tenka bendrauti su žmonėmis, kurie tiesiogiai dalyvauja nusikalstamoje veikloje. Tadas – Lietuvos moteris dirbti prostitutėmis užsienyje verbuojantis vyras. Tikriausiai nesistebite, jog apie tikrojo vardo, pavardės, juolab nuotraukos publikavimą vyras net į kalbas nesileidžia. Tačiau turime unikalią progą iš pirmų lūpų išgirsti, kokiomis pasakomis maitinamos holivudinio gyvenimo alkstančios naivuolės.
Schema – paprasta
Pasak pašnekovo, Lietuvoje prostitutėms beveik neįmanoma normaliai dirbti. Todėl moterims „saugiausia“ išvykti į užsienį.
„Lietuvoje jas bando sugauti tam tikros nusikalstamo pasaulio struktūros ir policija“, – paaiškina. Dar prideda, kad ir mokami pinigai čia palyginti nedideli: geriausiu atveju – 150 litų „už kartą“.
Tai nesunkiai paaiškina faktą, kodėl lietuvaitės veržiasi į užsienį: ten ne tik mokami „milžiniški“ pinigai, bet ir pats darbas mažiau rizikingas, jei papuolei į gerų sutenerių rankas.
Visa Lietuvos moterų parsidavinėjimo užsienyje schema labai paprasta, bet veiksminga.
„Aš moteris randu internete, specialiuose pažinčių portaluose. Parašau joms ir pasiūlau darbą užsienyje“, –Tadas apie tai kalba kaip apie paprasčiausią kasdienę veiklą. Pasak jo, visi su prostitucija užsienyje susiję reikalai tvarkomi internetu. Taip ne tik surandamos moterys, bet ir siunčiama informacija užsienyje esantiems suteneriams, kurie nustato, ar moteris tinkama darbui. Jei tinkama – ji gauna kvietimą atvykti.
Tokių sutenerių taškų, pasak Tado, yra visuose Vakarų Europos miestuose. Pašnekovas nustebina ir dar viena mintimi: lietuvaitės yra labai laukiamos ir mylimos užsieniečių.
Pinigai apakina
Man iš karto kyla klausimas – kiek uždirba moterys, nepabūgusios surizikuoti ir išvažiuoti į užsienį. Tadas patvirtina mano spėjimus dėl rizikos: pasak jo, šiame darbe niekada negali būti tikras, kas tau nutiks.
„Moteris per dvi savaites gali uždirbti nuo 5000 iki 10 000 eurų. Tai labai dideli pinigai.“
Pats Tadas uždirba kukliau: 150 eurų per savaitę už kiekvieną surastą moterį. Tačiau vyras nesiskundžia, nes per savaitę suranda bent tris ar daugiau moterų, kurios net ir turėdamos šeimas ir vaikų ryžtasi kelionei į užsienį ir žeminančiam darbui nelegaliuose viešnamiuose.
„Jos ten dirba tik nelegaliai, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Bet niekas ten jų neskriaudžia. Suteneriai labai jomis rūpinasi, nes tai jų pinigai.“
Kodėl jos tai daro? Nejaugi Lietuvoje taip blogai? – klausiu Tado.
„Tai labai dideli pinigai, – pakartoja vyras. – Jos pajunta pinigus ir daugiau nieko nebedirba.“
Keisčiausia, kad tai ne degradavusios ar likimo palaužtos moterys. Tai – net ir aukštuosius mokslus baigusios lietuvaitės, kurios išlaiko savo vyrus, vaikus, kartais tėvus, o kartais ir tolimesnius giminaičius.
Pašnekovas prisipažino nesuprantąs, kaip tų moterų vyrai gali pritarti tokiai veiklai, bet patikina, kad pačios moterys nejaučia nei gėdos, nei apmaudo dėl to, ką daro.
„Joms tas pats“, – paaiškina.
Užsienyje – sunkus darbas
Lietuvaitės, kurias užverbuoja Tadas, greitai pasiekia užsienį, kur jų laukia suteneriai. Mitas, kad lietuvaitės yra grobiamos ir jėga verčiamos dirbti, – taip tikina Tadas.
„Nėra jokios sekso vergijos. Bent aš apie tai niekada nesu girdėjęs. Užsieniečiai rūpinasi moterimis, nes tai jų pinigai. Kuo geriau jos dirbs, tuo daugiau uždirbs.“
Deja, nors užsieniečiai ir labai rūpinasi Lietuvos moterimis, bet dalytis su jomis gausiai uždirbamais pinigais neskuba.
„Pirmą pusmetį užsieniečiai pasilieka sau septyniasdešimt procentų realiai uždirbtos sumos. Tik vėliau, jei moteris gerai dirba, jai pradedama mokėti daugiau. Aš neįsivaizduoju, kiek jie iš to uždirba, bet pinigai čia labai dideli.“
Įtraukimo į liūną taktika paprasta: pradėti palaipsniui didinti uždarbį.
Nepaisant to, kad iš pradžių mokama tik menka visų uždirbamų pinigų dalis, Lietuvos moterys veržiasi grįžti į užsienį.
„Jos skambina ir skambina. Visos nori grįžti. Pajutusios pinigus jos jau apie nieką nebegalvoja,“ – abejingai komentuoja suteneris.
Paklaustas, ar moterys pasakoja apie savo patirtis užsienyje, Tadas nesutrinka ir atsako, kad joms ten labai gerai.
„Jos nesiskundžia. Užsieniečiai retai nori tikro sekso. Dažniausiai jiems užtenka oralinio. Neseniai po dviejų savaičių grįžusi moteris pasakojo, kad nė karto kitaip nesimylėjo.“
Ir už tai mokami milžiniški pinigai?
„Taip.“
Jokių skrupulų – tai verslas
Kaip atrodo moterys, parduodančios savo kūnus?
„Paprastai. Sutikęs gatvėje niekada nepasakytum, kad tai prostitutės. Jos normalios moterys“, – pečiai gūžteli pašnekovas.
Kas nutinka, kad moteris pasirenka tokį kelią, pašnekovas negalėjo pasakyti.
„Aš pats nesuprantu, kaip galima taip gyventi. Bet joms tas pats. Čia paprastas verslas, – vyras neišduoda paslapties, kiek Lietuvos moterų galėtų taip gyventi, bet patikina, kad daug daugiau, nei kas nors įsivaizduoja. – Visi galvoja, kad taip gyvena tik degradavusios moterys, bet iš tikrųjų užsieniečiams reikia tik gražių ir gerai atrodančių.“
Ar sunku įtikti tiems užsieniečiams? „Taip, nes tikrai ne visos papuola į gerą darbą“, – toliau savo „verslą“ reklamuoja vyras.
Amžius, išvaizda ir sugebėjimai – visa tai, esą, labai svarbu. Toli gražu ne kiekvienai moteriai, kuri nusprendė pardavinėti savo kūną, keliai į užsienį yra atviri. Ten reikalingos, pašnekovo žodžiais, „tik kokybiškos prekės“. Klausant jo, susidaro įspūdis, jog tai bemaž prestižinis „darbas“, kurį ne taip lengva gauti, o gavus – verta ir pasigirti. Tikimės, skaitydami šį interviu išsaugojote blaivų ir kritišką protą ir nepakibote ant šios „reklamos“ kabliuko. Tomu pasivadinusio vyro interviu tokį, koks yra, publikuojame turėdami tikslą parodyti, kaip šaltakraujiškai ir profesionaliai dirba prekiautojai moterimis, save vadinantys verslininkais.
Kokie motyvai Lietuvos moteris pastūmėja užsiimti prostitucija? Dalis jų priverstos pardavinėti savo kūną dėl nuolatinių finansinių nepriteklių, kitoms – tai būdas užsidirbti narkotikų dozei, trečios parsiduoda dėl lengvabūdiško gyvenimo malonumų: suknelių, kelionių, gyvenimo prabangiuose viešbučiuose... Be abejo, nemažai lietuvaičių yra prekybos žmonėmis aukos, į sutenerių pinkles įkliuvusios vergės.