Ant kranto matė šventę
Vyrai esą Gotlando saloje įsigytą nedidelę pramoginę jachtą „Finess“ plukdė Klaipėdos uosto link. Patekę į audrą, buriuotojai bandė pasislėpti Liepojos uoste, tačiau užgeso variklis, ir jachta buvo nublokšta ant bangolaužio. Laivas sudužo prie pat uosto vartų.
Vyrai išgyveno tris košmariškas paras ant jūroje įrengto apsauginio molo. Kiaurai peršlapę, be batų ir maisto, jiems teko gerti lietaus vandenį. Lietuviams iki kranto buvo likę du kilometrai. Jie matė nepriklausomybės dieną švenčiančios Latvijos ugnis, tačiau nelaimėlius gelbėjimo tarnybos pastebėjo tik naktį iš pirmadienio į antradienį.
Šia lietuvių pateikta versija abejoja Latvijos pasienio pareigūnai, o mįslingo nutikimo priežastis tebesiaiškina abiejų šalių tarnybos.
Šildėsi susigūžę į krūvą
Jauniausio iš trijų per stebuklą išgyvenusių lietuvių, Z. Pivoro, mama Audronė Pivorienė „Klaipėdai“ teigė, kad labai džiaugėsi sūnui sugrįžus namo. Vis dėlto moteris nebuvo šneki. Apie nutrūktgalvišką anūko nuotykį atviriau kalbėjo Zigmo močiutė.
„Sunku atsigauti ir mums, ir jam. Juk vos gyvas liko. Labai neklausinėjame, tik džiaugiamės, kad grįžo sveikas“, – vakar „Klaipėdai“ pasakojo Platelių gyventojo Z.Pivoro močiutė Morta Mikašauskienė.
Moteris sako, kad buvo sukrėsta žinios, jog dvidešimtmečiam anūkui teko kęsti badą ir šaltį.
„Tik dabar pradėjome suvokti, kad buvo labai rimta padėtis. Pavyko išsigelbėti tik įsikibus į bangolaužio akmenis. Iš vandens jie užsiropštė ant molo ir ten prisiglaudė. Sušlapę, sustirę, nevalgę ir negėrę jie ten išsėdėjo dvi naktis ir dvi dienas, tik į trečią parą juos rado. Visi trys, susigūžę į krūvelę, bandė šildyti vienas kitą“, – pasakojo M. Mikašauskienė.
Moteris sako, kad anūkas tebejaučia kojų sustingimą, tačiau stebisi, kad didelių sužalojimų jam pavyko išvengti.
Jachtą pirko sūnus
Telšių rajono Skurvydiškių kaimo gyventoja Violeta Kniukštienė taip pat negali atsidžiaugti sugrįžusiu vyru ir sūnumi.
„Išgyveno, nors ir buvo taip sušalę. Jie nenori nei pasakoti, nei prisiminti viso to. Juk tris paras reikėjo išbūti, o pasieniečiai jų taip ir nematė. Nuskendo laivas ir tiek. Sūnus pirko tą jachtą. Normali, sena jachta. Jokio kriminalo ten nėra. Smulkmenų net neklausinėjau, svarbu, kad gyvi liko. Bus tyrimas ir viską išsiaiškins“, – kalbėjo moteris.
Šeimoje – Lietuvos čempionai
Jauniausio iš išgelbėtųjų, Z. Pivoro, močiutė Morta tvirtino, kad anūkas jūroje buvo ne naujokas.
„Mes visa šeima buriuotojai – ir vaikai, ir tėvai. Aš pati prieš 54 metus tapau Lietuvos čempione. Mano vyras, Zigmo senelis, – taip pat buriuotojas. Vienas anūkų kelis kartus tapo čempionu. Tačiau Zigmas buriavo tik savo malonumui, sportinėse varžybose nedalyvavo, ypatingų nuopelnų neturėjo. Turime šiokią tokią jachtą, tad visai šeimai tai kraujyje.
Su Kniukštomis jis susipažino Klaipėdoje. Tik tiek ir pasakė, kad jie paprašė jo pagalbos parplukdyti jachtą iš Švedijos. Anūkas yra dirbęs Švedijoje, jau du kartus yra plaukęs per Baltiją“, – paaiškino M. Mikašauskienė.
Tik šią vasarą baigęs mokyklą Z. Pivoras, pasak artimųjų, per vasarą uždarbiavo Švedijoje.
„Neramiai išleidau, juk ruduo, oras neramus. Atkalbinėjau jį, norėjau, kad baigtųsi tos kelionės. Tai vyriška, adrenalinas, tačiau taip rizikuoti gyvybe negalima“, – vakar kalbėjo močiutė.
Namo patraukė per audrą
Aptarinėdami neįtikėtiną išsigelbėjusių lietuvių istoriją uostamiesčio buriuotojai stebisi, kodėl vyrai drįso kirsti Baltiją tuomet, kai siautė audra. Esą buriuotojai Gotlandą paliko praėjusį penktadienį, o jau šeštadienį jūroje kilo audra, bangos siekė trijų keturių metrų aukštį, siautėjo 20–22 metrų per sekundę vėjas. Bandydama gelbėtis, įgula nusprendė pasukti į Liepojos uostą.
„Tačiau labai keista, kad jie apie įplaukimą nepranešė. Jie neprašė tarnybų leidimo įplaukti į uostą“, – vakar „Klaipėdai“ abejones dėstė Ventspilio pasienio apygardos vadas Aleksandras Volkovas.
Apie tai, kad jachta juda Klaipėdos link, uostamiesčio tarnybos taip pat neturėjo jokios informacijos.
Neprisiminė jachtos vardo
„Mes labai smarkiai abejojame šių vyrų versija. Juos pastebėjo naktį iš pirmadienio į antradienį, apie pusę pirmos nakties. Buvo pranešta apie šviesas ant pietinio apsauginio bangolaužio. Tai yra uosto teritorija, kaip galima nepastebėti?
Jie sako, kad nusėdo jų prožektoriaus akumuliatorius. Tai kieno šviesos buvo matyti? Uosto dispečeris informavo apie šviesas, ir patrulinio laivo kateris nuplaukė į įvykio vietą. Radome tris vyrus, jie buvo labai sušalę, net negalėjo pasakyti, koks jachtos vardas, – kelis pavadinimus vardijo.
Aš suprantu, kad jie buvo apimti šoko, tačiau abejoju, kad, esant nulinei temperatūrai, kiaurai peršlapus, jie būtų išgyvenę tris paras. Mes spėjame, kad jie avariją buvo patyrę prieš aštuonias valandas“, – vakar kalbėjo Ventspilio pasienio apygardos vadas A.Volkovas.
Tačiau lietuviai namiškiams aiškino bandę specialiųjų tarnybų dėmesį atkreipti visais būdais. Esą vyrai sugadino bangolaužio švyturį, nes tikėjosi, kad kas nors atkreips dėmesį į gedimą.
„Buvo ūkanotas oras, per audrą niekas neplaukė į jūrą. Iš pradžių jie bandė šviesti savo prožektoriumi, tačiau ir jis užgeso. Žinoma, tai yra atsitiktinumas, iš viso to jie greičiausiai pasimokė, didvyrių čia nereikėtų vaizduoti“, – „Klaipėdai“ kalbėjo M. Mikašauskienė.
Jachta liko dugne
Ventspilio pasienio apygardos vadas tikina, kad toks atvejis yra pirmas. „Kaip žmonių, man jų gaila, tikrai sušalę ir šoko būsenos juos radome. Iš kitos pusės, pas mus audra ir dabar siautėja, kodėl reikėjo taip paslapčia plaukti?
Kreipėmės į Švedijos tarnybas ir laukiame atsakymo apie šią jachtą. Ji taip ir guli šonu ant dugno. Nei apžiūrėti, nei iškelti jos negalime. Narai per tokią audrą negali rizikuoti gyvybėmis. Ar buvo krovinys, taip pat nežinome“, – pabrėžė A. Volkovas.
Išgelbėti lietuviai iš pradžių buvo pagirdyti karšta arbata ir sušildyti. „Nugabenome į laivą, juos apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos ekipažas, tačiau į Liepojos ligoninę jie atsisakė vykti. Lietuviai pasiliko laive pamiegoti. Antradienio rytą antrąkart pasiūlėme kreiptis į medikus, tačiau jie suskubo skambinti į Lietuvą. Netrukus atvažiavo artimieji ir juos išsivežė. Patikrinome jų duomenis ir nusprendėme išleisti namo“, – pasakojo A.Volkovas.
Stigo kvalifikacijos
Visi trys neįtikėtiną nuotykį patyrę vyrai neturėjo kvalifikacijos vairuoti jachtą jūroje.
R.Kniukšta su sūnumi Mantu vos prieš metus gavo antrą vairininko kvalifikaciją. Ji leidžia plaukioti tik vidaus vandenyse. Pasak Platelių jachtklubo prezidento Vaclovo Buivydo, esą geriau Baltijos jūrą pažinęs Z.Pivoras taip pat neturėjo reikiamos kvalifikacijos.
„Jis yra užsiiminėjęs tik sportiniu buriavimu po Platelių ežerą. Antra vairininko kvalifikacija – pionieriai jūroje. Taip, vyrai pažeidė įstatymus“, – įtarė Platelių jachtklubo prezidentas.