Kam be reikalo gąsdinti žmones ir patiems nervintis? Jei ta statistika kasmet bus tokia kraupi, būtinai teks imtis kokių nors priemonių, o joms nėra lėšų. Tegu nebūna ir problemos. Bent oficialiai.
Kol kas naminis smurtas yra tarsi atskira nusikaltimų kategorija. Jei vyras skriaudžia savo žmoną, tai jo elgesys teisėsaugininkų vertinamas tik po to, kai auka parašo pareiškimą. Tada vyrą policininkai gali išvežti, pavyzdžiui, penkioms valandoms, o šis sugrįžęs gal bus dar žiauresnis. Jei vyras sumuš savo buvusią, bet tame pačiame bute gyvenančią žmoną, ji jau gali tikėtis būti ginama kaip nuo gatvės užpuoliko, nes bus jam svetima.
Įstatymų, kurie pašalintų iš namų smurtaujantį vyrą, nėra. Iš namų tokiais atvejais kol kas bėga moterys ir vaikai. Jiems reikia kur nors prisiglausti, ir valstybei kada nors teks tuo rūpintis. Tik potencialių aukų kiekis delsiant gali labai padidėti. Specialistai teigia, kad smurtinėje aplinkoje užaugusios mergaitės gerokai dažniau tampa savo vyrų smurto aukomis. Dr. Giedrė Purvaneckienė, atlikusi tyrimą, mano, kad vaikystėje skriaustos mergaitės vėliau nukenčia nuo savo sutuoktinių tris su puse karto dažniau nei kitos.
Žmonės dažnai nepastebi, kaip emocinis smurtas virsta fiziniu. Nustatyta, kad trys ketvirtadaliai grasinimų yra įvykdoma. Sužalota moteris, šoką patyrę vaikai, jų gydymas taip pat kainuoja valstybei, tačiau duomenys apie tai ištirpsta bendruose skaičiuose.
Berniukai, užaugę tokiose šeimose, taip pat būna linkę smurtauti. Jei susikuria šeima, kurioje abu sutuoktiniai kilę iš šeimų, kuriose naudotas smurtas, galimybės, kad bus be jo apsieita labai sumažėja. Ir taip toliau. Suardyti tokią tradiciją labai sunku. Netiesa, kad savo žmonas muša tik žemiausio socialinio sluoksnio vyrai. Taip besielgiančių yra visuose sluoksniuose, tai gali patvirtinti ir Vilniuje įkurto Motinos ir vaiko pensiono direktorės Nijolės Dirsienės praktika.
ai ne kartą teko prašyti policijos pagalbos, nes net pensione gyvenančias moteris mėgina persekioti jų sutuoktiniai. Kai kurie samdosi privačių saugos agentūrų vyrukus, kad šie vaikščiotų aplink ar sekiotų išeinančią į darbą moterį. Neretai įgąsdintas moteris tenka lydėti į teismą, pas advokatus.
Įvairiose Lietuvos vietovėse yra per 50 vietų, kur nuo smurto nukentėjusioms moterims gali būti suteikta pagalba. Deja, dažniausiai moralinė, pakankamai dažnai psichologinė ir juridinė, bet labai retai materialinė. Kitaip tariant, mušama moteris su vaikais neturi kur prisiglausti. Tik pas kaimynus, giminaičius ar draugus. Tačiau tokią galimybę turi ne visos. Praktinių patarimų smurtą patyrusioms moterims knygutėje nurodyti bent keli adresai Vilniuje, o Kaune - tik psichologinės pagalbos telefonas.
