Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad savo žiaurumu pribloškę jaunuoliai pripažįstami kaltais dėl itin žiauraus penkiolikmečio nužudymo bei kitų jiems inkriminuotų nusikaltimų.

Teisėjų kolegijai pirmininkaujantis teisėjas Vladislavas Lenčikas paskelbė, kad dar pilnametystės neturintis Dmitrijus M. dėl nužudymo, atvirosios vagystės ir plėšimo už grotų turės praleisti 7 metus. Bausmę iš pradžių jis turės atlikti nepilnamečių kolonijoje.

Šiuo metu jau pilnametis Vytautas Meilūnas pripažintas kaltu ne tik dėl nužudymo, bet ir plėšimų – jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Prie jos pridėta kitu nuosprendžiu neatlikta bausmė, todėl jis pataisos namuose turės praleisti 9 metus 6 mėnesius.

Teismas nutarė, kad nuteistųjų bičiulis Jevgenijus Voronovičius taip pat turi būti pripažintas kaltu dėl nužudymo, plėšimų bei grasinimo nužudyti – jam skirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Priimdamas nuosprendį dėl nepilnamečio nužudymo teismas pažymėjo, kad jaunuolių kaltę patvirtina ne tik liudytojų parodymai bei surinkti įkalčiai, bet ir pačių kaltinamųjų parodymai.

Pasak teismo, penkiolikmetis prieš mirtį patyrė dideles fizines kančias – buvo mušamas, apmėtytas akmenimis, į jį purkšta dujų balionėliu.

Teisėjas V. Lenčikas pažymėjo, kad neigiamai charakterizuojamiems nepilnamečiams „tik realus ir ilgalaikis izoliavimas“ užtikrins įstatyme numatytus bausmės skyrimo tikslus.

Nužudytojo nepilnamečio tėvo pareikštą ieškinį dėl milijono litų neturtinės žalos atlyginimo teismas paliko nenagrinėtą, nes tėvas su Vėliučionių vaikų socializacijos centru sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau teismas dviem per plėšimus nukentėjusiesiems žmonėms priteisė beveik tūkstantį litų turtinės žalos. Ją turės atlyginti Vėliučionių vaikų socializacijos centras, kuris buvo atsakingas už nepilnamečius.

Vilniaus apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs – nuteistieji jį galės skųsti apeliacine tvarka.

Kadangi visi kaltinamieji nusikaltimus padarė neturėdami 18 metų, pagal galiojantį Baudžiamąjį kodeksą jiems grėsė ne griežtesnė kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Su šiuo nusikaltimu yra susijęs ir Evaldas Maziliauskas, bet jis yra pasislėpęs, todėl jo byla yra išskirta į atskirą.

Gailisi, kad gėrė, o ne jog žudė

Griežčiausia bausme nuteisto V. Meilūno motina Laimutė Meilūnienė po posėdžio sakė, kad taip ir nežino dėl ko jo sūnaus rankos suteptos krauju.

„Jis niekam nepasidavė globojamas nuo mažens“, – moters teigimu, dėl to jos sūnus ir pateko į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą.

„Tas jaunuolis (nužudytasis – aut. past.) turėjo kažkokių skolų, jie nusprendė su juo asmeniškai susitvarkyti, tas buvo našlaitis, be mamos užaugęs“, – sakė L. Meilūnienė.

Moteris sakė, kad dabar kalėjime sėdintis sūnus savo laiškuose žada pasikeisti ir tikisi geresnės ateities, tačiau dėl nusikaltimo visiškai nesigaili.

„Ne, visiškai (nesigaili – aut. past.), tarp jų buvo rimtas konfliktas – kažkaip nesigaili, gailisi tik to, kad jam nereikėjo vartoti sidro, alkoholio ar panašiai... Rašo, kad daugiau gyvenime alkoholio nebus“, – teigė motina.

„Per gėrimą ir gaunasi tokie draugiškumo išsireiškimai, jeigu nebūtų alkoholio, gal smegenys būtų kitaip sprendusios...“, – sakė ji.

Vis dėlto L. Meilūnienė įsitikinusi, kad kalėjimas jos sūnų pataisys. „Be abejo pataisys, tikiuosi“, – sakė ji.

Sūnaus neaugunusi motina teigė, kad atsakomybę dėl baisaus nusikaltimo turėtų prisiimti Vėliučionių vaikų socializacijos centro darbuotojai. Tiesa, ji neslėpė, jog dėl to kaltę jaučia ir pati.

Apmėtė akmenimis ir užkasė smėlio karjere

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-ųjų liepos 1-osios vakarą du nepilnamečiai – šešiolikmetis ir metais vyresnis jaunuolis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, Vilniaus rajone, Vėliučionių kaime, iš baro pagrobę kelis butelius degtinės, kartu su dar vienu nepilnamečiu ir vienu mažamečiu itin žiauriai ir kankindami nužudė žmogų.

Vėlyvą vakarą, minėti jaunuoliai, pabėgę iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro, įsivėlė į asmeninį konfliktą su penkiolikmečiu Mantu, taip pat neteisėtai pasišalinusiu iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro.

Nuo alkoholio apsvaigę vaikinai Mantą mušė, suduodami daugybę smūgių, taikydamiesi į galvą ir kaklą. Vėliau sąmonę praradęs nukentėjusysis buvo nutemptas į Vėliučionių smėlio karjerą, čia nepilnamečiai, pasikeisdami svaidė į jį akmenis, vėliau gyvą užkasė smėlio iškasoje ir užvertė kūną dideliais akmenų luitais, neleidžiančiais ištrūkti. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė vietoje.

Vienas iš kaltinamųjų yra prisipažinęs, kad nepilnametis buvo sumuštas tik dėl to, kad pavogė megztinį ir jį išpurvino.

Tą patį vakarą du egzekucijos rengėjai, veikdami kaip bendrininkai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: po žmogžudystės jie užpuolė pro šalį einantį žmogų, sulaužė jam šonkaulius, kad pagrobtų žiebtuvėlį ir 7 cigaretes.

Atsitiktinai minėtus įvykius mačiusiems asmenims vienas užpuolikų grasino nužudymu.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jaunuoliai tą pačią naktį Vilniuje užpuolė dar vieną žmogų, iš kurio po grumtynių pagrobė mobilųjį telefoną ir piniginę, papurškę dujų balionėliu atėmė pro šalį važiavusios moters dviratį ir rankinuką, pasikėsino apiplėšti atsitiktinę praeivę, tačiau gavo atkirtį nuo kitų praeivių.

Trys kaltinamieji, pasitelkę asmenį, nesulaukusį baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus – 12-metį, ir toliau būtų darę nusikalstamas veikas, tačiau netrukus buvo sulaikyti.

„Nesikišk, nes ir ir tau tas pats bus“

Bylą nagrinėjantis teismas buvo apklausęs nepilnamečius, mačiusius kraupų nusikaltimą. Viena mergina yra pasakojusi, kad pažinojo Ženią (J. Voronovičių), kuris tą liepos 1-ąją ją pakvietė susitikti.

Šešiolikmetė pasakojo, kad netrukus J. Voronovičius parduotuvėje nupirko alaus. „Jį gėrėme pavėsinėje“, – sakė ji. Mergina teigė, kad su vaikinais iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro buvo neilgai – išėjo į namus. Tiesa, vėliau vėl su jais susitiko.

„Jie mušė nukentėjusįjį, jis buvo nurengtas, sakiau, Ženia, ką jūs darote, bet jis pasakė, kad nesikišk, ir tau tas pats bus“, – sakė ji.

„Tada jis klūpojo ant kelių – kažkas jam papurškė į akis, sudavė į galvą smūgį“, – kita nepilnametė taip pat teigė mačiusi, kaip buvo mušamas Mantas. Pasak jos, jaunuoliai ir jai grasino nesikišti ne į savo reikalus ir nukentėjusįjį kažkur nutempė.

„Tada mes išėjome namo“, – nepilnametė teigė, kad J. Vorovičius jai liepė apie tai, ką matė, niekam nepasakoti.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Ruslanas Boiko sakė, kad jau pilnametystės sulaukę kaltinamieji pripažįsta, kad žiauriai susidorojo su penkiolikmečiu, tuo metu kol kas dar nepilnametis Dmitrijus M. kaltę kategoriškai neigė.

Teisiami ir pedagogai

Itin žiauriu bejėgiškos būklės nepilnamečio nužudymu kaltinamų jaunuolių auklėtojai ir pedagogai šiuo metu taip pat aiškinasi dėl jiems prokurorų pateiktų kaltinimų – Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama net keliolikos tomų baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl prieš nepilnamečius panaudoto smurto pateikti aštuoniems Vėliučionių vaikų socializacijos centro darbuotojams. Visi jie – pedagogai, daugelis jų iki šiol dirba su vaikais.

Šioje byloje prokurorai nukentėjusiaisiais yra pripažinę net 12 dabar jau buvusių Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtinių.

Ikiteisminio tyrimo metu vaikai pasakojo, kad dažniausiai prieš juos smurtaudavo tuometė centro direktorė J. Mažuolytė – esą ji ne tik įspirdavo į koją, suduodavo per veidą ar daužydavo gumine lazda ar šluota, bet ir per vieną pamoką yra metusi gėlių vazoną ir taip sužalojusi vieną nepilnametį.

Maža to, keli vaikai nurodė, kad kartais J. Mažuolytės sodyboje neatlygintinai dirbdavo įvairius ūkio darbus – pjaudavo žolę, skindavo serbentus ir kasdavo žemę. Už tai jiems direktorė nupirko saldainių.

Tačiau tie patys vaikai pareiškė, kad direktorės elgesys buvo neprognozuojamas – ji labai pykdavo, kai nepilnamečiai pabėgdavo iš socializacijos centro.

„Kai mus policija parveždavo į centrą, būdavome uždaromi į karcerį – jis oficialiai buvo vadinamas relaksaciniu kambariu“, – sakė ne vienas paauglys.

Nukentėjusieji pasakojo, kad dažniausiai į karcerį būdavo uždaromi tik su apatinėmis kelnaitėmis.

„Ten būdavo labai šalta, nėra jokių baldų, tik duoda čiužinį ir kibirą atlikti gamtiniams reikalams vietoj tualeto“, – sakė vienas vaikas.

Nepilnamečiai aiškino, kad karceryje būdavo laikomi po kelias dienas, tiesa, nakvoti galėdavo savo lovoje, tačiau ryte vėl būdavo patalpinami į nelegalų kalėjimą.

„Kai buvau uždarytas į karcerį, gavau tik arbatos ir bulkos“, – sakė vienas nukentėjusysis. Kitas užsiminė, jog gerti gaudavo tik vandens.

Kad vaikai uždaromi į „relaksacinį kambarį“, esą žinodavo visi – prasižengėliai buvo viešai pusnuogiai vedami per centro patalpas.

Matė, kaip galvą kišo į klozetą

„Žinau atvejį, kai direktorė barė vieną į centrą po pabėgimo sugrąžintą vaiką ir jo galvą įkišo į klozetą“, – sakė vienas nepilnametis.

Nukentėjusiaisiais pripažinti paaugliai tikino, kad karcerį socializacijos centro vadovai panaikino, kai tik galimu smurtu ir patyčiomis ėmė domėtis prokuratūra – esą kai kuriems vaikams teko išnešti karcerio duris, o tose patalpose buvo įrengti sandėliukai.

„Mokytis centre nelengva, tačiau kaip mes galime pasikeisti, jeigu mums duodama į snukį?“ – ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo vienas nepilnametis.

Vaikai taip pat skundėsi, kad visi laiškai ir siuntiniai juos pasiekdavo tik po cenzūros, o kartais net labai pavėluotai, todėl kartais kai kurie maisto produktai sugesdavo. Maža to, jie aiškino, kad kartais jiems atsiųstuose laiškuose kai kurie sakiniai būdavo neįskaitomai užtušuojami.

„Vaikai bėga iš centro, nes pasiilgsta savo tėvų, o jiems neleidžiama su mumis pasimatyti net tuomet, kai šie būna atvykę į centrą“, – sakė vienas vaikinas.

Mušdavo ir išvadindavo „daunais“

Nepilnamečiai pasakojo ir apie patiriamą smurtą – esą nuo auklėtojų galėdavo gauti tiesiog už nieką. Be to, jie sakė, jog jų jau nebestebino, kai būdavo išvadinami „daunais, asilais, debilais“.

Vienas paauglys pareigūnams pasakojo, kad kartą bėgdamas užkliudė direktorės pavaduotoją, kuri vėliau su keliais auklėtojais atėjo į jo kambarį ir ant šio užšoko: „Kojomis užsėdo ant krūtinės ir ėmė trankyti per galvą, šaukdama, jog neturiu teisės ją keiksnoti, galiu keikti savo motiną, nes ji – prostitutė ir kur...“.

Dar kitas paauglys teigė, kad kartą pietaujant valgykloje su kitu bendraamžiu susikeitė maistu, tačiau tai pastebėjo viena darbuotoja – apie tai informavo auklėtoją.

„Jis priėjęs griebė mane už krūtinės ir sviedė ant stalo – griūdamas atsitrenkiau į sieną ir prasiskėliau galvą, bėgo kraujas“, – sakė jis.

„Kartą garsiai juokiausi, todėl priėjęs auklėtojas liepė nusiraminti, – pasakojo kitas nepilnametis. – Aš nurimau, bet kažkas kitas iš vaikų netikėtai ėmė juoktis. Tada auklėtojas krumpliais trenkė per galvą.“

Šis paauglys aiškino, kad matė ne vieną smurto sceną, o esą pats buvo sumuštas, kai bandė pabėgti iš centro.