Maža to, net prabėgus penkeriems metams po tragiško įvykio sutuoktiniai palikti su savo bėdomis – jų turtą sunaikinęs ir sveikatą sužalojęs joniškietis Vitalijus Vorobjovas iki šiol nė iš dalies neatlygino žalos.

Toks ciniškas požiūris į nusikaltimo, kurį pats padarė, 28 metų vyrui kainavo laisvę – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutine ir neskundžiama nutartimi pakeitė jam anksčiau paskirtą bausmę ir nutarė, kad jį pataisyti galėtų tik įkalinimas.

Teisėjai pažymėjo, kad savo pagamintas sprogstamąsias medžiagas V. Vorobjovas įvairiose išsinuomotose gyvenamosiose vietose laikė pakankamai ilgą laiką – nuo 2003 iki 2010 m., taip keldamas pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.

„V. Vorobjovas padarė labai pavojingą nusikalstamą veiką, sukėlusią itin sunkius padarinius nukentėjusiajai – šios nuteistojo padarytos veikos pavojingumo laipsnis, atsižvelgiant į veikos pobūdį ir sukeltus padarinius, yra toks, kad nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo”, – teisėjai nutarė panaikinti anksčiau paskelbtą apeliacinės instancijos nuosprendį, kuriuo nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas.

Pasak teismo, V. Vorobjovas jam skirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę turės atlikti atvirojoje kolonijoje.

Be to, per sprogimą sužalotai šiaulietei Salomėjai Brašiškienei nuteistasis privalės sumokėti 11 584 Eurų neturtinės žalos atlyginimą. Dešimt kartų mažesnė suma priteista per sprogimą taip pat nesunkiai sužalotam jos vyrui.

Per sprogimą nukentėję sutuoktiniai su savo bėdomis buvo palikti vienui vieni – bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas aiškino, kad savadarbių bombų gamintojas turėtų būti paliktas laisvėje, nes jam skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė yra ne per švelni.

Valstybinis kaltintojas net neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis taip ir neatlygino žalos, o ką jau kalbėti apie tai, jog net iki šiol nukentėjusiųjų taip ir neatsiprašė. Maža to, anot nukentėjusiųjų, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, V. Vorobjovas davė nenuoširdžius ir nenuoseklius parodymus, vilkino baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Šiaulių apygardos teismas V. Vorobjovui buvo griežtesnis, kai nutarė skirti penkerių metų įkalinimo bausmę, bet nuteistasis nuosprendį apskundė ir sulaukė apeliacinės instancijos teismo teisėjų malonės – buvo paliktas laisvėje.

Tada skundą pateikęs V. Vorobjovas aiškino, kad dėl nelaimės daugiabutyje, kai sprogo jo pagamintas savadarbis sprogmuo, atsakomybę turėtų prisiimti ir per sprogimą nukentėję sutuoktiniai – esą jie patys kalti, kad savo namuose nusprendė pažiūrėti, kokius daiktus dėžėje laiko prieš savaitę iš buto turėjęs išsikraustyti nuomininkas.

Be to, V. Vorobjovo teigimu, prie sprogmens buvo padėtas įspėjamasis užrašas „Atsargiai, bomba!”, todėl buto šeimininkai turėjo ne knaisiotis po svetimus daiktus, o iš karto kviesti policiją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Vorobjovas savo tėvų namuose laikė šaudmenis su didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga, jis taip pat pagamino didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamąsias medžiagas.

Be to, 2010-ųjų vasario-kovo mėnesiais S. Brašiškienės išsinuomotame bute V. Vorobjovas pagamino savadarbį, minos-spąstų tipo sprogmenį, kurį laikė spintoje.

Kai buto šeimininkė nutarė apžiūrėti buvusio nuomininko paliktus daiktus, sprogmuo sprogo. S. Brašiškienei buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai: žaizdos smakre, veide, krūtinėje, pilvo srityse, nudegė akys, teko amputuoti ranką.

Per sprogimą nukentėjo ir moters sutuoktinis – P. Brašiškiui dėl akustinės traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Už klaidas reikia mokėti, bet ar sunku bent atsiprašyti?

Daugybę operacijų išgyvenusi S. Brašiškienė anksčiau DELFI prisipažino, kad iki šiol apie savo skausmą nenorėjo viešai pasakoti, bet tylėdama dar tik labiau save skaudino. „Jis iki šiol mūsų net neatsiprašė, nepaklausė, kaip mes gyvename – absoliučiai nieko, – sakė moteris. – Kodėl? Čia tik jis gali pasakyti. Yra kaip yra. Čia toks posakis, tai čia toks atvejis.“

S. Brašiškienė prisipažino, kad V. Vorobjovas kol kas ir neatlygino padarytos žalos, o juk gydymas ir vaistai brangiai kainavo – moteris yra pripažinta nedarbinga.

„Žinoma, labai nemalonūs dalykai, bet nieko nepadarysi – V. Vorobjovo motina sakė, kad mes namą statomės, remontuojamės, o jūs nemirsite po tokių sužeidimų“, – su tragedija iki šiol negali susitaikyti šiaulietė.

„Visą laiką vengiau žiniasklaidos, bet dabar manau, kad visi turi žinoti, kokie jie žmonės – jie matyt galvoja, kad yra teisūs, jeigu mes tylime, – svarstė S. Brašiškienė. – Neturiu rankos, patyriau daugybinius, esu visiškai nedarbinga – tai sugriovė mūsų šeimos gyvenimą. Ir man, ir vyrui buvo pažeista klausa, ilgą laiką negalėjau matyti viena akimi, vis dar lankomės pas gydytojus, išgyventa tiek operacijų – ačiū, mums labai padėjo Kauno medikai. Su išvaizda jau nieko nepadarysi, bet juk reikėjo ir regėjimą, ir klausą atstatyti“.

S. Brašiškienė pareigūnams yra pasakojusi, kad V. Vorobjovui buvo išnuomojusi butą, iš kurio nuomininkas žadėjo išsikelti 2010-ųjų liepos 1-ąją.

Liepos 7-ąją moteris su vyru atėjo į butą patikrinti, ar iš tikrųjų nuomininkas išsikraustė.

„Bute radome V. Vorobjovo daiktus, matėme buteliuose kažkokių skysčių, dėl su vyru dar svarstėme, gal buvęs nuomininkas buvo narkomanas, – sakė S. Brašiškienė. – Spintoje pamatėme juodos spalvos lagaminėlį, jame buvo dėžutė, apvyniota baltu popieriumi – nusprendžiau ją atidaryti, kai nugriaudėjo sprogimas“.

Nukentėjusioji taip pat prisiminė, kad lagaminėlyje ji taip pat rado sąsiuvinį su jame prirašytomis cheminėmis formulėmis.

Tuo metu V. Vorobjovas teisme pripažino, kad gamino sprogmenis, tačiau teisinosi, kad neturėjo jokių kėslų ką nors sužaloti. Jis sakė, kad dėžutėje nuo kvepalų buvo sudėta krūva sprogmenų, tačiau be mechanizmo ir pajungimo.

V. Vorobjovas teisinosi, kad ant dėžutės buvo uždėjęs įspėjamąjį įrašą – tikėjosi, kad niekas jos nelies, o kvies policiją.

„Sprogimas galėjo įvykti dėl galimo medžiagų irimo“, – svarstė vyras.

„Aš seniai domėjausi sprogmenimis, tačiau kenkėjiškų planų neturėjau – vaistinėse nusipirkdavau vandenilio peroksidą, o aliuminį, kalio nitratą pirkdavau „Senukuose“ ir gamindavau, ketindamas juos susprogdinti miške“, – sakė jis.