Didžiausius nuostolius dėl vagysčių visoje Europoje patyrė pirmą kartą tyrime dalyvaujantys Rusijos prekybininkai – jų nuostoliai siekė 1,6 proc. bendros apyvartos. Antri buvo turkai (1,5 proc.), treti – čekai ir Baltijos šalių gyventojai (po 1,4 proc.). Mažiausiai, kaip ir pernai, vagia austrai (0,97 proc.).
Tad kas gi naujo tame nesibaigiančiame prekybininkų ir parduotuvių vagių kare? Visų pirma, nors mūsų prekybininkams pavyko stabilizuoti vagysčių augimo kreivę, iki šiol trečdalis produktų grupių dar nėra pakankamai apsaugota. Nuostolius didina ir iki šiol nevengiantys vogti darbuotojai.
Štai šiųmečiai Baltijos šalių prekybininkų nuostoliai rikiuojasi taip: daugiausia prekių pavogė nesąžiningi pirkėjai (43 proc.), darbuotojai – 34 proc., tiekėjai – 9 proc., o 14 proc. nuostolių priskiriama administracinėms klaidoms. Europoje šie skaičiai yra kitokie: atitinkamai 60, 23, 5 ir 13 proc. Taigi mūsų prekybos tinklų darbuotojai yra vos ne dukart nesąžiningesni už savo kolegas Vakaruose.
Labai gaila, kad nė viename panašiame tyrime nėra panagrinėta, kokią įtaką mūsų prekybininkų polinkiui vogti turi jų gaunama alga (neretai – tik minimali). Tačiau, kaip sakoma, šį kartą – ne apie tai...
Vidutinė vieno darbuotojo Vakaruose pavagiamų prekių vertė – 1 760 eurų, pirkėjo – 114 eurų. Lietuvoje iki šiol tai – „komercinė paslaptis“. Kaip ir iki šiol mūsų šalies prekybos tinklai stengiasi neviešinti ir bendrų visų prekybos tinklų nuostolių, taip pat ir pavienių įmonių. Žurnalistams vis tenka laukti vagysčių iš parduotuvių tyrimų pristatymų tarptautiniu mastu – tik tuomet įpinamas ir nacionalinis skaičius.
Krizė išaugino ragautojų gretas
Lietuvoje veikia keturi stambūs prekybos įmonių tinklai, ir padėtis juose – labai panaši. Kad ir kaip būtų keista, per pastaruosius porą krizės metų vagišių parduotuvėse nepadaugėjo. Štai prekybos tinklo „Maxima LT“ parduotuvėse per savaitę užfiksuojama apie 2 000 vagysčių. Tačiau statistika byloja, kad pastaraisiais metais net ketvirtadaliu išaugo brangesnių prekių vogimas.
Mat vyrų ir moterų, kurie „netyčia“ bando pro kasas prasinešti prekę be čekio, jau nebedomina muilas ar pakelis varškės. Dabar stengiamasi vogti kuo brangesnes prekes. Pačios vagiamiausios prekės maisto parduotuvėse ir toliau išlieka alkoholis bei tabakas, tačiau bendras vagiamų prekių asortimentas – labai įvairus. Vagiama ir duona, ir šaldytuvai, ir televizoriai...
Ką ši krizė išaugino – tai vadinamųjų ragautojų gretas. Dabar kai kurie žmonės į parduotuvę eina kaip į valgyklą: čia pat, prekybos salėje, suraito gabalą dešros, užkanda pjaustyta duona su daržovėmis ir užgeria patikusiu alkoholiniu (arba ne) gėrimu.
Kiti, labiau ištroškę, kulniuoja tiesiai į alkoholinių gėrimų skyrių ir ten išmaukia visą butelį. Parduotuvių apsaugai tai bene problemiškiausi vagys: tik vaizdo įrašai įrodo, ką jie suvalgė ar išgėrė. O šiaip dauguma vagišių stengiasi neviršyti 1 MGL (125 Lt), mat tuomet jiems nekeliama baudžiamoji byla – tik administracinė.
Ir dar. Anksčiau tipiškas parduotuvių vagišius buvo asocialus asmuo, o dabar tipiškas tokio asmens statusas yra tiesiog nenusakomas. Vagia visų amžių ir socialinių sluoksnių asmenys: ir moksleiviai, ir pensininkai, ir darbininkai, ir profesoriai, ir bedarbiai, ir įmonių savininkai.
Tobulėja vagysčių technologijos
Tai seniau paprastas vagišius sūrį ar dešrą įsikišdavo į užantį ir smukdavo pro kasą. Dabar vagys kur kas labiau patobulėjo. Viršutiniai drabužiai su dvigubomis kišenėmis jau yra laikoma vos ne praėjusio amžiaus atgyvena. Dabar vagiama drąsiai, pasitelkiant mokslo ir technikos pažangos naujoves.
Ant brangaus gėrimo butelio mikliai perklijuojamas brūkšninis kodas, ir butelis gero viskio jau tekainuoja kaip alaus „bambalis“. Miklus spustelėjimas replėmis – ir apsauginė plomba jau vagišiaus kišenėje (ši operacija dažniausiai atliekama persirengimo kabinose).
Patiko daili rankinė iš natūralios odos? Ji įsukama į aliuminio foliją ir įsimetama į polietileno krepšį. Ir išeinant iš prekybos salės ši „tyli“ kaip nebylė. O jeigu prekė per didelė (tai pasakytina apie buitines prekes), kai kurie linksmų plaučių vagys ją išardo ir bando išsinešti dalimis.
Tiesa, mūsų prekybos tinklai dar nėra susidūrę su nauju vagystės būdu, koks jau gana populiarus Rusijoje. Ten vagišiai perka pigią prekę, pavyzdžiui, kompaktinį diską, ir, išėję iš prekybos centro, čekį iš karto perduoda bendrininkams. Šie tuoj pat pagamina panašų, tik jau kaina jame būna nurodyta televizoriaus. Tuomet vieni prekybos salėje nuo televizoriaus dėžės nuplėšia magnetinę juostelę, kiti atitraukia kasininkės dėmesį, o treti mojuodami tuo čekiu apsaugai išvažiuoja iš prekybos salės. Tačiau mūsų prekybininkai yra įsitikinę: kaimynų patirtį labai greitai perima ir mūsų vagišiai...
Būkite budrūs per Kalėdas
Kaip įspėja prekybininkai, metas prieš Kalėdas ir švenčių laikotarpis – tikras darbymetis ne tik tiems, kurie vagia iš parduotuvių, bet ir visiems kišenvagiams. Tad savo rankinę derėtų akylai saugoti visur: ir prekybos salėje, ir eilėje prie kasos, ir prie daiktų saugojimo kamerų. Juk tokiu metu žmonių prekybos centruose būna daug, apsaugos darbuotojai – nuvargę, tad kišenvagiams – tik darbuotis. Tą šie ir daro.