Kol buvo ieškoma įtariamo žudiko Rolando Ambrozos, jo išpuoliui rengėsi ir nužudytos moters mylimasis, kuris kelias dienas visur nešiojosi ginklą, slėpėsi ir advokatas, pas kurį R. Ambroza dirbo padėjėju. Aišku ir tai, kad po nužudymo R. Ambroza buvo paėmęs įkaitę, pas kurią bute ir slėpėsi, kol suprato, kad nebepaspruks, todėl nusišovė.

„Buvo taip gerai, kad net baugu darėsi“

44 metų klaipėdietės Vilmos Martišiūtės kūnas buvo rastas Tauragėje vasario 15-osios rytą. Kūnas buvo išsinuomotame automobilyje, kuris buvo paliktas R. Ambrozos mamos nuosavo namo kieme.

Nustatyta, kad moteris nužudyta trimis šūviais.

V. Martišiūtės paieška oficialiai paskelbta vasario 13 dieną, tačiau ji dingo vasario 11-osios vakare. „Mes vasario 9 dieną grįžome iš Olandijos, kurioje buvome kelias dienas. Dar kai buvome užsienyje, Vilmai paskambino kažkokia moteris iš Rietavo ir pasamdė ją koncertuoti renginyje, kuris turėjo vykti vasario 18 dieną. Jos telefonu aptarė detales, sutarė, kad Vilma vasario 11 dieną nuvažiuos į vietą, kur turi vykti jos pasirodymas, pasižiūrėti, kokia aparatūra yra, kad pasirodymas pavyktų. Pats norėjau ją nuvežti į Rietavą, bet tą vakarą dirbau. Ji pasakė, kad nieko baisaus, kad nuvažiuos autobusu, o ta moteris ją parveš namo į Klaipėdą. Jokios blogos nuojautos neturėjau, tikrai girdėjau, kad kalba su moterimi. Vilma išvažiavo ir dingo“, – pasakojo jos mylimasis Rimgaudas.

Jis su V. Martišiūte susipažino sausio viduryje. Moteris pati internete užkalbino išvaizdų vyrą, kuris kartais groja pobūviuose.

„Susitikome, pradėjome bendrauti. Mes taip tikome vienas kitam, mums buvo taip gera, kad net baugu darėsi, jog viskas per gerai. Turėjome didelių ateities planų, ketinome apsigyventi kartu, kalbėjomės apie šeimos sukūrimą. Tačiau viskas sudužo“, – nuoskaudos neslėpė pašnekovas.

Dangstėsi rankomis

V. Martišiūtė, kai nuvyko į Rietavą, kur turėjo susitikti su potencialia darbdave, vieną kartą dar susiskambino su Rimgaudu, o vėliau ji nebekėlė ragelio, nors telefonas visą laiką buvo įjungtas.

Dabar jau aišku, kad V. Martišiūtei skambino ir koncertuoti pobūvyje kvietė pats R. Ambroza, kuris sugebėjo kalbėti moterišku balsu. Manoma, kad V. Martišiūtę jis Rietave ir pagrobė, kai ji išlipo iš autobuso, kone iškart ir nužudė. Tikslų mirtis laiką dar turi nustatyti ekspertai, tačiau tokia versija, kad moteris buvo nužudyta vasario 11-osios vakarą, dėliojama iš liudytojų parodymų.

Tiriama versija, ar V. Martišiūtė nebuvo išžaginta. Ekspertizės išvadų dėl išžaginimo dar nėra.

„Tai nustatys ekspertai. Kai jis šaudė į Vilmą, ji bandė gintis, dangstytis rankomis, nes vienas šūvis yra rankoje. O kai kūną radome, rankos buvo surištos“, – teigė Rimgaudas.

Jis savo mylimos moters pradėjo ieškoti vasario 11-osios vakare, kai ji nebeatsiliepė telefonu. Vyras apskambino aplinkines ligonines, ar į jas nėra atvežta moteris. Rimgaudas yra buvęs pareigūnas, todėl vasario 11-osios vakare, apie 22 val., jis kreipėsi į Klaipėdos policijos pareigūnus, kad jie padėtų ieškoti dingusios moters, nors oficialiai jos paiešką buvo galima paskelbti gerokai vėliau.

„Kai su pareigūnais išsiaiškinome, kad Vilmos telefonas yra Tauragėje, o tai paaiškėjo vasario 13-osios vakare, man iškart tapo aišku, kad prie jos dingimo rankas tikrai yra prikišęs R. Ambroza. Todėl netrukus feisbuke ir paskelbiau jo nuotrauką, kreipiausi į visus pagalbos, kad žmonės padėtų jį surasti. Tada jau praktiškai susitaikiau su mintimi, kad Vilma yra nužudyta“, – moters mylimasis pasakojo, kaip pats išnarpliojo nusikaltimą.

Išpuolio bijojo ir aukos mylimasis, ir advokatas

Vasario 15-osios rytą Klaipėdos pareigūnų pajėgos išvyko į Tauragę ieškoti ir V. Martišiūtės, ir R. Ambrozos. „Pats buvau su tais pareigūnais, kurie budėjo prie R. Ambrozos namų. Tada paskambino kiti pareigūnai, kurie rado išnuomotą „Renault“ automobilį, o jame lyg ir buvo kūnas. Kai atvykau ir pamačiau nuogo pilvo plotelį, nors visas kūnas buvo uždengtas kažkokiais drabužiais, nebeliko abejonių, kad ten yra Vilma“, – dėstė Rimgaudas.

Jis tikino, jog V. Martišiūtė pasakojo, kad R. Ambroza jai kelia nemalonus jausmus. Moteris su R. Ambroza susipažino, nes jis dirbo advokato Rimvydo Kairio padėjėju, o jai reikėjo teisinių paslaugų.

Iš pradžių R. Ambroza moteriai asistavo, o vėliau pradėjo įkyrėti – rašinėjo trumpąsias žinutes, kuriose laidė nedviprasmiškas užuominas, kad ji bus jo.

„Vilma kartą manęs klausė, ar kreiptis į policiją dėl persekiojimo. Sakiau, kad jei tai nesibaigs, tada reikia kreiptis. Bet jis tai suaktyvėdavo, tai vėl nurimdavo, todėl Vilma ir nespėjo kreiptis į policiją ir galbūt taip apsisaugoti“, – kalbėjo Rimgaudas.

Jis neslėpė, jog kai buvo rastas V. Martišiūtės kūnas, jis pats taip pat nerimavo dėl savo gyvybės.

„Saugotis pradėjau anksčiau, tada, kai supratau, kad būtent jis susijęs su tuo, kad Vilma dingo. Maniau, kad jis gali kėsintis ir į mane, todėl net į tualetą ginklą nešdavausi. Advokatas, pas kurį jis dirbo, su savo gyvenimo drauge taip pat kurį laiką išvažiavo iš namų, apsistojo kitoje vietoje. Mes buvome sutarę, kad palaikysime ryšį, bet taip sutapo, kad kai buvo paskelbta R. Ambrozos paieška, nei advokatas, nei jo gyvenimo draugė nebeatsiliepė telefonu. Išties išsigandau, kad R. Ambroza jiems galėjo ką nors padaryti, todėl vėl feisbuke rašiau žmonių pagalbos padėti surasti advokatą. Vėliau paaiškėjo, kad jis tiesiog pavargo nuo skambučių, todėl telefoną buvo padėjęs į šoną“, – teigė Rimgaudas.

Apgailestavo, kad lengvai išsisuko

R. Ambroza nusišovė vasario 15-osios vakarą, kai išėjo iš daugiabučio namo, kuriame praleido tris paras. Namą jau buvo apsupę policijos pareigūnai.

Paaiškėjo, kad jis tris pras įkaite laikė pažįstamą moterį. Kai, įtariama, R. Ambroza nužudė V. Martišiūtę, jis nuvažiavo į Tauragę pas savo pažįstamą moterį, įėjo į jos butą ir ją paėmė įkaite. Fizinio smurto jis nenaudojo, tačiau neleido niekam skambinti, su niekuo bendrauti.

Moteris liudijo, kad prieš išeidamas iš buto, R. Ambroza parašė elektroninį laišką. Jo turinys kol kas nekomentuojamas. Išėjęs į lauką R. Ambroza paleido kulką sau į galvą ir mirė vietoje.
„Jis labai lengvai išsisuko. Norėjau, kad jis mirtų tokiose kančiose, kokias patyrė Vilma. Aš jam tiek spąstų buvau prispendęs, jei jis būtų pas mane pasirodęs. Jam pasisekė, kad viskas taip baigėsi“, – savo pykčio nė neketino slėpti mylimą moterį praradęs Rimgaudas.

V. Martišiūtė bus pašarvota pirmadienį Gargžduose. Laidotuvėmis rūpinasi pusseserė, nes artimųjų ji neturi. Pernai ji palaidojo brolį, užpernai – mamą. V. Martišiūtės tėvas pats savimi nebegali pasirūpinti, nelabai orientuojasi aplinkoje.

V. Martišiūtė buvo ištekėjusi už graiko, tačiau santuoka žlugo, vaikų jie nesusilaukė.

Nors pagrindinis įtariamasis ir negyvas, ikiteisminis tyrimas kol kas nėra nutrauktas. Pareigūnai aiškinasi, ar R. Ambroza neturėjo bendrininkų, atliekami kiti procesiniai veiksmai.