Bent jau taip teigė šiuo metu dėl įvairių nusikaltimų už grotų laikomas Latvijos pilietis Romanas Šnipkis – anksčiau jis buvo saugomas valstybės, nes kriminalinės policijos pareigūnams padėjo atskleisti ne tik M. Taraškevičiaus ir jo bičiulio Vincento Mačiulaičio galimai įkurto nusikalstamo susivienijimo veiklą, bet ir demaskavo įspūdingą kyšį paėmusį Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtūną.

Būtent R. Šnipkio liudijimas ir slapta darytas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip esą M. Taraškevičius dar 2010-ųjų liepos 8-ąją už 14 490 Lt parduoda 98 gramus baltos medžiagos, kurioje buvo 72 g kokaino, tapo pagrindiniais įkalčiais baudžiamojoje byloje, kurią antradienį toliau nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.

Ikiteisminio tyrimo metu į bet kokius pareigūnų klausimus atsakinėti atsisakęs, bet kaltės nepripažinęs Marekas nebuvo šnekus ir teisme – teisėja posėdžio metu net kelis kartus jam pasiūlė atsikirsti į jam inkriminuojamus kaltinimus, tačiau tik apklausus visus liudytojus, pagarsinus visą bylos medžiagą ir išklausiusius R. Šnipkio slapta darytą įrašą, kaltinamasis pareiškė, jog visi surinkti įrodymai yra netikri. Jis taip pat suabejojo R. Šnipkio darytu garso įrašu: „Aš to pokalbio nepamenu ir neatpažįstu savo balso“.

Marekas teigė, kad prieš suėmimą dirbo vienoje automobilių prekyba užsiimančioje bendrovėje ir gyveno iš vadybininko atlyginimo, o su R. Šnipkiu susipažino sporto klube, kuriame dažnai lankėsi.
„2010 m. jis ėmė vaikščioti pas mane į namus, čia praktiškai gyveno“, – sakė M. Taraškevičius.

Kaltinamasis pažymėjo, kad Latvijos pilietis sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, nes norėjo išeiti į laisvę.

„Jis buvo suimtas dėl sukčiavimų, dokumentų klastojimų, nukentėjusiesiems padarė daugiau kaip 30 tūkst. Lt žalos, bet netikėtai buvo paleistas į laisvę, nors nuostolių taip niekam ir neatlygino, – sakė Marekas. – Jis davė parodymus, kad aš norėjau užmušti savo draugą, bet už tai teisia kitus žmones, kurių net nepažinojau, o apie cigarečių kontrabandą pareigūnams ėmė kalbėti tik tada, kai išėjo iš kalėjimo.“

Jis nieko negalėjo pasakyti apie kokainą – esą jo niekada nebuvo nusipirkęs, jo taip pat ir niekam nepardavė. „R. Šnipkis mane apkalba, nebuvo net jokių užuominų apie narkotikus“, – kategoriškos pozicijos laikėsi M. Taraškevičius.

Marekas pažymėjo, kad R. Šnipkis pats esą uostydavo kokainą kazino, nors jo nepirkdavo.

Romans Šnipkis
Vyras taip pat piktinosi, kad buvo sekamas ilgą laiką, bet esą taip ir nebuvo surinkta jokių įrodymų apie prekybą narkotikais.

„Jeigu jau užsiėmiau kokaino prekyba, tai kodėl slapta darytuose įrašuose, kurių yra labai daug, niekur nėra žodžio kokainas ar narkotikai, – klausimus žėrė M. Taraškevičius. – Kodėl pareigūnai, sužinoję apie narkotikus, nėjo į namus daryti kratos, kodėl ant maišelio, kuriuose buvo tariami narkotikai, nerado mano DNR pėdsakų, nors R. Šnipkis sakė, kad jį laikiau rankose? Kodėl nebuvo sumontuota vaizdo kamera, o R. Šnipkiui buvo duoti tik du garso įrašymo įrenginiai?“

Pasiūlė parduoti kokaino: gramais niekas nesismulkina

Į šiuos klausimus atsakymą teisme pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vienos nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Gintas Venclovas. Jis priklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnų grupei, tyrusiai M. Taraškevičiaus ir V. Mačiulaičio nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas.

„Tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad M. Taraškevičius R. Šnipkiui siūlo pirkti kokainą, apie tai buvo informuotas prokuroras, sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, juose dalyvaujantiems pareigūnams buvo leista neatskleisti tapatybės, – teisme kalbėjo aukštas pareigas užimantis kriminalistas. – Vėliau R. Šnipkis įsigijo apie 100 g kokaino, tai buvo užfiksuota techninėmis priemonėmis“.

Liudytojo teigimu, tuo metu, kai R. Šnipkis pranešė apie kokainą, jis jau buvo davęs parodymus apie kitą nusikalstamo susivienijimo veiklą – neteisėtą akcizinių prekių gabenimą.

„M. Taraškevičius R. Šnipkiui sakė, kad iš cigarečių yra mažesnis pelnas, o parduodant kokainą, kuris buvo geros kokybės, galima gauti geresnes pajamas“, – pabrėžė G. Venclovas.

Jo teigimu, vieno pokalbio metu Marekas liudytojui pasigyrė, kad įsigijo 30 ar net 100 kg kokaino, taip pat užsiminė, jog gali jo parduoti, bet ne mažiau kaip 100 g, nes „gramais niekas nesismulkins“.

„Suma buvo 14,5 tūkst. Lt, taip pat buvo pasiūlyta medžiaga, praskiedžianti kokainą, taip padidinant kiekį – tam buvo skirta 15 tūkst. Lt, jie buvo perduoti R. Šnipkiui“, – sakė kriminalistas.

Pasak jo, vėliau R. Šnipkis iš M. Taraškevičiaus nupirko narkotikus: „Jis atvežė du paketus – viename buvo kokainas, o kitame – milteliai, papildai, jam praskiesti.“

G. Venclovas pažymėjo, kad vėliau perklausęs garso įrašą suprato, jog M. Taraškevičius stengėsi kuo mažiau dalyvauti pokalbyje, bet R. Šnipkis savo darbą atliko gerai – klausinėjo, kaip geriau kokainą skiesti, kiek dėti papildų, ar išvis jų nedėti.

„M. Taraškevičius sakė, kad gali ir nedėti, bet tada bus mažesnis pelnas, be to, jis pasiūlė nusipirkti svarstykles, nes pats jas išmeta, jog nebūtų rasta kratos metu“, – pabrėžė LKPB pareigūnas.

Jis taip pat prisiminė, kad pirkdamas kokainą R. Šnipkis prie M. Taraškevičiaus patikrino loterijos bilietą: „Juokavo, gal aš jau milijonierius“.

„Tuo metu, kai vyko kokaino pirkimas, namuose buvo ir kitas grupuotės narys – Olegas Popovas, kuris vertėsi žaibiškomis vagystėmis, kaip tik tuo metu vyko prekyba vogtais daiktais“, – sakė G. Venclovas.

Jis pažymėjo, kad imituodamas kokaino pirkimą R. Šnipkis kalbėjo labai aiškiai, tuo metu M. Taraškevičiaus „balsas įrašymui yra labai nedėkingas – žemas, jis tyliai šneka.“

„Įraše R. Šnipkis šneka aiškiai ir garsiai, o M. Taraškevičius – priešingai, žinodamas, kad gali būti fiksuojama, nevartoja žodžių narkotikai, kokainas“, – pareigūno teigimu, kokaino pirkimas nebuvo fiksuojamas vaizdo kamera, nes tuo metu buvo vasara, labai karšta, todėl buvo baiminasi, kad Marekas gali pastebėti kamerą ir taip sužlugdyti operaciją.

„Ant narkotikų nebuvo rasta jo pirštų antstpaudų, nes tokie asmenys stengiasi jų neliesti, puikiai supranta, kad tai gali būti užfiksuota“, – G. Venclovo teigimu, konspiraciniame bute Kalvarijų g., kuriame M. Taraškevičius taip pat gyvendavo, buvo rastos svarstyklės su kokaino pėdsakais.

Nors M. Taraškevičius ir neigia jam pateiktus kaltinimus, valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gedgaudas Norkūnas įsitikinęs, kad jo kaltė įrodyta. Savo baigiamąją kalbą prokuroras žada sakyti lapkričio pradžioje – tada oficialiai bus paskelbta, kokią bausmę siūloma skirti kaltinamajam. Jam gresia laisvės atėmimo nuo 8 iki 10 metų bausmė.

Prireikė net 3 metų, kad įrodytų, jog Marekas nėra ligonis

M. Taraškevičius nelaisvėje yra jau daugiau kaip 3 metus – prieš tai jis buvo prižiūrimas medikų, nes ne vieni ilgamečiai ekspertai buvo konstatavę, kad vyras yra nepakaltinamas ir negali būti teisiamas. Vis dėlto, prokurorai nenuleido rankų ir įrodė, kad Marekas yra sveikas – Utenos teismo medicinos ekspertai galop nurodė, kad M. Taraškevičius neserga jokia psichikos liga.

Pareigūnams nepalankios ekspertų išvados nedavė ramybės ir dėl to, kad M. Taraškevičių nepakaltinamu pripažino kartu gyvenę teismo psichiatrai, kurių vieno sūnus palaikė itin draugiškus santykius su įtariamuoju.

Tačiau net ir antrą kartą M. Taraškevičių ištyrę ekspertai nurodė, kad jis yra nepakaltinamas.
Trečią kartą nuspręsta M. Taraškevičių tirti, nes viena ekspertė pateikė duomenų, jog M. Taraškevičius gali simuliuoti ligą, tačiau apie tai nė nebuvo užsiminta ekspertizės išvadose.

M. Taraškevičiaus galimai vadovauta nusikalstama kontrabandininkų grupuote pareigūnai susidomėjo dar 2010-aisiais – ilgalaikio tyrimo metu pareigūnai per keletą kartų organizavo dešimčių vilkikų su cigarečių kontrabanda sulaikymus. Teigiama, kad ši gauja nė iš tolo neprilygo šiuo metu teisiamo Viliaus Karaliaus nusikalstamam susivienijimui.

Vien Lietuvoje buvo sulaikyta 19 vilkikų su kontrabandinėmis cigaretėmis iš Rusijos ir Baltarusijos, kurių vertė – apie 23 mln. litų. Dar 12 krovinių, pagal Lietuvos pareigūnų informaciją, buvo sulaikyta Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Šių vertė – apie 10 mln. Lt.

Neabejojama, kad kontrabandininkams talkino muitinės bei kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai.

Ikiteisminis tyrimas dėl cigarečių kontrabandos jau yra pabaigtas, byla artimiausiu metu bus nagrinėjama teisme.