Du tadžikus kriminalistai sulaikė praėjusių metų lapkričio 20-ąją kelyje Vilnius-Kaunas. Jų automobiliuose ir Kaune išsinuomotame bute iš viso rasta apie 10 kilogramų heroino ir apie 100 tūkst. dolerių. Tai buvo ilgo tyrimo rezultatas. Aptiktas tarptautinis heroino tiekimo iš Afganistano į Vilniaus čigonų taborą kanalas.
Įtariamieji važiavo po vieną. K. Umarovo automobilyje pareigūnai rado apie 100 tūkst. JAV dolerių. Kriminalistų žiniomis, dalį šių pinigų tadžikas kelios dienos prieš sulaikymą gavo iš Vilniaus taboro čigonų.
Antrojo tadžiko automobilyje buvo rasti trys heroino paketai.
Atlikus kratą įtariamųjų nuomojamame bute Kaune, buvo rasti dar 7 paketai heroino. Iš viso – 10 kilogramų (tokio kiekio kaina juodojoje rinkoje - keli milijonai litų).
Ekspertizės rezultatai teisėjo neįtikino
Kaltę prisiėmė tas, kurio automobilyje buvo rasti narkotikai, o K. Umarovas savo kaltę neigė. Tačiau tolesnio tyrimo metu buvo gauta tvirtų įrodymų, kad K. Umarovas dalyvavo heroino „versle“. Tai patvirtino ir ekspertų išvados.
Šios specialisto išvados yra byloje, tačiau teisėjo A. Kisieliaus jos neįtikino. Jam pritrūko įrodymų. Savo sprendimą paleisti suimtą užsienietį A. Kisielius šitaip: „... teismui nėra pateikta pakankamai faktinių duomenų. Liudytojų, įtariamųjų parodymai, kratų protokolai, specialistų išvados neleidžia pagrįstai įtarti K. Umarovui inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir taikyti suėmimą“.
Vienas iš pareigūnų ironizavo, kad norint įtikinti teisėją reiktų rasti narkotikų paketus ne su pirštų atspaudais, o su nusikaltėlio vardu, pavarde, adresu ir parašu.
Beje, antrasis suimtasis, prisiėmęs kaltę ir tvirtinantis, kad heroiną platino jis vienas, nesugeba paaiškinti iš kur ir kaip atvežė narkotikus į Lietuvą.
Teisėjo A. Kisieliaus neįtikino ir argumentai, kad būdamas laisvėje Tadžikijos pilietis gali pabėgti iš Lietuvos. „Iš bylos medžiagos matyti, jog K. Umarovas yra Tadžikijos pilietis, kuris Lietuvos Respublikoje neturi nei šeimos, nei darbo, nei nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau nėra duomenų, kad jis būtų anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje ar Tadžikijoje. Visų šių aplinkybių visetas neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje K. Umarovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo“, - nutartyje parašė teisėjas.
Kilus skandalui Vilniaus apygardos teismas trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad teisėjas K. Umarovo skundą patenkino vadovaudamasis pateiktais dokumentais. Nutarties teismas nekomentavo.
Paleistam K. Umarovui prokuroras paskyrė kardomąsias priemones: asmens dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos ir kasdienį registravimąsi policijos įstaigoje.
Sureagavo prezidentė ir meras
Trečiadienį pasipiktinimą teisėjo sprendimu paleisti įtariamąjį Vilniaus savivaldybės tinklalapyje išsakė sostinės meras Artūras Zuokas: „Teisėjo sprendimas mane šokiravo. Esu labai dėkingas policijos pareigūnams, kurie daugiau nei dvejus metus dirbo, surado kanalus, sudėliojo schemą, kaip narkotikai patenka į taborą. Dabar, po tiek darbo, sekimo, prevencinių priemonių situacija vėl tapo neapibrėžta. Toks sprendimas tikrai keistas“. Anot jo, tokie sprendimai ne tik demoralizuoja savo darbą gerai dirbančius pareigūnus bet ir nekelia visuomenės pasitikėjimo teismais.
Į skandalą trečiadienį sureagavo ir Prezidentūra: „Prezidentės principinė nuostata - teismų sprendimų kokybė ir argumentacija neturi kelti visuomenei jokių abejonių. Jie turi būti ne tik teisingi, teisėti ir pagrįsti, bet ir įtikinantys bei nešališki. Teisėjų savivalda tam turi skirti prioritetinį dėmesį. Siekiant užtikrinti pasitikėjimą kiekvienu teismo sprendimu ir visa teismų sistema, būtinas atsakingas teismų savivaldos požiūris į abejones keliantį teisėjų darbą. Savo kompetencijos ribose prezidentė jau artimiausiu metu inicijuos įstatymų pataisas, kurios sumažins galimybes korupcijai ir abejotiniems ar nepagrįstiems teisėjų sprendimams sprendžiant suėmimo klausimus“.