„Nebegaliu daugiau meluoti, turėjau prisipažinti, supraskite mane“, – šiandien ašaras lieja Čižiūnų kaimo gyventoja Bronė Mažuolienė, po beveik septynerių metų prokurorams pareiškusi, kad būtent ji, o ne jos dukra Janina Statkienė ir šios pusbrolis Česlovas Kuncevičius įvykdė baisų nusikaltimą.
Prieš suėmimą buvęs kaskadininkas Č. Kuncevičius pagal autorinę sutartį dirbo televizijos laidų prodiuserio Rolando Skaisgirio bendrovėje ir nusifilmavo ne viename seriale, jo sesuo Dana Kuncevičiūtė grožio konkurse „Misis Lietuva 2010” buvo išrinkta antrąja vicemis. Tuo metu J. Statkienė net 28 metus išdirbo Trakų vaikų globos namuose.
Dėl Aukštadvario vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojo Rimanto Stakausko nužudymo J. Statkienei ir Č. Kuncevičiui teismas yra skyręs po 12 metų laisvės atėmimo bausmes. Dėl baisaus nusikaltimo nuteisti giminaičiai už grotų buvo uždaryti praėjusių metų vasarį.
Tačiau ši daug dėmesio sulaukusi baudžiamoji byla vėl atsidūrė ant tyrėjų stalo – į juos kreipėsi nuteistosios J. Statkienės motina B. Mažuolienė, pareiškusi, kad būtent ji turėtų sėdėti pataisos namuose.
„Tai aš esu žudikė“, – pareigūnams nurodė senutė.
Ar prisiimdama kaltę dėl tyčinio nužudymo B. Mažuolienė nebando iš kalėjimo ištraukti savo dukros ir jos pusbrolio, ar iš tikrųjų įvykdė baisų nusikaltimą ir nušovė savo žentą? Viena gyvenanti pensininkė deda ranką prie širdies ir prašo ja patikėti – esą tiek metų baisią paslaptį slėpusi ji daugiau negali kentėti ir privalo pasakyti tiesą, kad ir kokia ji skaudi būtų.
Bijojo prisipažinti – manė, kad dukra išsižadės
Netoli Aukštadvario esančiuose Čižiūnuose gyvenančią B. Mažuolienę namuose radome ką tik grįžusią iš Panevėžio pataisos namų – kad aplankytų čia kalinčią dukrą, senolė autobusu važiuoja į Aukštadvarį, iš ten – į Vilnių, ir tik tada pasiekia Panevėžį.
„Niekas daugiau mano dukrytės neaplanko, tik aš viena pas ją nuvažiuoju, – kad jūs pamatytumėte, kaip ji dabar atrodo, kaip sulįso, – net pravirksta pensininkė. – Gera mums sueiti, bet kai ateina laikas išsiskirti – tik ašaros: abi žinome, kad ji per mano kaltę kenčia, o kaip man gyventi, kai žinau, kad mano dukra nekaltai sėdi, kokia motina su savo dukra gali taip pasielgti?! Patikėkite, naktimis verkiu ir meldžiuosi, net kaukiu kaip vilkas – kad tik mane išgirstų, kad tik manimi patikėtų.“
Prabilti apie tai, kad nušovė savo žentą, B. Mažuolienė ryžosi tik tada, kai dukra pateko už grotų.
„Iki tol labai bijojau dukros – bijojau, kad ji manęs išsižadės, pasmerks, – sako pensininkė. – Šią paslaptį visą laiką nešiojausi savyje, norėjau išeiti iš šio gyvenimo ir išsinešti su savimi, bet kai nuėjau išpažinties pas Aukštadvario kleboną, jis man pasakė, kad jokiu būdu, sese, negali taip pasielgti, turi prisipažinti. Ir taip gavosi, kad turėjau prisipažinti – norite tikėkite, norite – ne, bet papasakojau tai, ką seniai turėjau padaryti.“